Šiauliai finansuoja prietarų sklaidą (18 tūkstančių eurų šiemet)

Šiaulių sa­vi­val­dy­bė pa­rems baž­ny­čias. Pa­dės joms įgy­ven­din­ti kai ku­riuos su kul­tū­ros ver­ty­bių ap­sau­ga ir so­cia­li­nė­mis pro­ble­mo­mis su­si­ju­sius pro­jek­tus. Šių me­tų biu­dže­te tam tiks­lui nu­ma­ty­ta 18 tūks­tan­čių eu­rų.

(Pagal skrastas.lt)

Savo pastatais turi rūpintis savininkai. Jeigu nesugeba jų išlaikyti, tai tegul parduoda tiems, kas juos sugebės išlaikyti.

Kitose šalyse, bažnyčios sugeba įsikurti ne ką prašmatnesniuose už garažą pastatuose. Užteks finansuoti prietarus.

Dvasininkų pirkiniai pribloškė: panoro kompiuterinių žaidimų

Panevėžio religinės bendruomenės apsipirko – televizorius už kelis tūkstančius eurų, spinta už 3 tūkst. eurų. Nenusileido ir vienuolės, kurios vaizdo ir garso technikai išleido daugiau nei 5 tūkst. eurų. Visa šia prabanga dvasininkija mėgaujasi už mokesčių mokėtojų pinigus. Miesto valdžia tikina, kad nesekioja bendruomenių, kur jos leidžia pinigus, tačiau dabar paprašys pagrįsti pirkinius.

Panevėžio šventųjų apaštalų Petro ir Povilo parapijos pirkiniai už savivaldybės skirtas lėšas nustebino – televizorius kainavo 2,5 tūkst. eurų, žaidimų kompiuteris atsiėjo beveik pusę tūkstančio, o garso stiprintuvas dar beveik 700 eurų.

Panevėžio tarybos narys Mantas Leliukas buvo priblokštas, kai pamatė, kur Panevėžio dvasininkai leidžia mokesčių mokėtojų pinigus.

„Vienas iš įdomiausių pirkinių tai yra žaidimų kompiuteris. Visko galima tikėtis bet, kad kunigai žais žaidimą atsisėdę su mašinomis kažkokį, ralis ar kas“, – stebėjosi tarybos narys.

(Pagal Lietuvos rytas)

Šiaulių ligoninė nori statyti koplyčią už 268 tūkst. eurų

Šiaulių ligoninė nori už 268 tūkst. eurų pastatyti naują koplyčią su požeminiais koridoriais.

Ligoninės vadovai tikina, kad ligoniai jau seniai skundžiasi dėl ankštos koplyčios. Prieš kelerius metus surinkta 200 parašų, kad atsirastų nauja, erdvesnė koplyčia

(Pagal DELFI)

Sakyčiau lyg ir nepatogu svetimus pinigus skaičiuoti.

Bet gi tie pinigai yra mūsų, mokesčių mokėtojų sumokėti ir skirti tam, kad žmonės būtų gydomi, o ne tam, kad prietarai būtų skleidžiami.

Sekuliari šalis atseit

Nepaisant to, kad Lietuva yra iš esmės sekuliari šalis, Lietuvos valdžia nesibodi rengti religinių renginių, kurių metu skleidžiami įvairūs prietarai.

Užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį Vilniuje, Valdovų rūmuose, rengia penkioliktuosius nacionalinius maldos pusryčius. Jų tema – „Ar religijos sukelia konfliktus ir karus?“.

„Visos didžiosios pasaulio religijos moko siekti taikos, skleisti meilę artimui, rūpintis žmogaus teisėmis ir gerbti jo orumą. Šios vertybės vienija visas pasaulio tautas ir žmones. Šiandien mes negalime likti abejingi, kuomet matome teroristų bandymus dangstyti savo nusikaltimus religiniais įsitikinimais ar supriešinti skirtingų tikėjimų žmones“, – URM pranešime spaudai teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Penkioliktuose nacionaliniuose maldos pusryčiuose dalyvaus Seimo pirmininkė, Vyriausybės, Seimo nariai, Lietuvos religinių bendruomenių vadovai, užsienio valstybių ambasadoriai, verslo, kultūros, akademinės bendruomenės atstovai ir kiti svečiai.

Maldos pusryčiuose invokaciją tars Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas. Kalbas sakys Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, ministras L.Linkevičius, Prancūzijos Bordo miesto imamas Tareq Oubrou (Tarikas Ubru) , rabinas iš Paryžiaus Levis Matusofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius.

(Pagal KaunoDiena.lt)

50000 eurų iš jūsų kišenės religijai finansuoti: Senosiose Vilniaus Bernardinų kapinėse atnaujinta XIX amžiaus koplyčia

Senosiose Vilniaus Bernardinų kapinėse baigti XIX a. koplyčios eksterjero tvarkybos ─ remonto ir restauravimo darbai.

Bernardinų kapinių koplyčios Vilniuje baigiamiesiems tvarkybos (eksterjero remonto ir restauravimo) darbams Kultūros paveldo departamentas (KPD) prie Kultūros ministerijos šiemet skyrė virš 5000 eurų, panašia suma prisidėjo Vilniaus miesto savivaldybė. Praėjusiais metais Bernardinų kapinių koplyčios tvarkybą tiek KPD, tiek ir savivaldybė finansavo kiek daugiau nei po 43 400 eurų.

(Pagal 15min.lt)

Valstybė skatins prietarų sklaidą atleisdama visas religines bendruomenes nuo žemės mokesčio

Vyriausybė pritarė Žemės mokesčio įstatymo pataisoms, kad žemės mokesčiu nebūtų apmokestinami žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams.

Seimui priėmus pataisas, apskaičiuojant žemės mokestį už 2016 metų ir vėlesnius mokestinius laikotarpius visos tradicinės ir kitos valstybės pripažintos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai bus traktuojamos vienodai, t. y. nemokės žemės mokesčio.

Šiuo metu nuo žemės mokesčio atleistos katalikiškos religinės bendruomenės, o kitas religines bendruomenes, bendrijas ir centrus nuo šio mokesčio gali atleisti savivaldybių tarybos savivaldybių biudžetų sąskaita.

(Pagal Balsas.lt)

Papildomos nuorodos:

Įregistruotas pasiūlymas didinti pensijas kunigams

Trys parlamentarai įregistravo siūlymą didinti išmokas pensinio amžiaus sulaukusiems valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkams.

Pagal siūlymą, išmoka siektų 3 bazinės pensijos dydžius, tai yra 312 eurų, vietoje šiuo metų mokamų 104 eurų per mėnesį. Valstybinių šalpos išmokų įstatymo pataisos projektą įregistravo konservatorius Jurgis Razma, „tvarkietis“ Petras Gražulis ir „darbietis“ Vytautas Gapšys.

(Pagal KaunoDiena.lt)

Pensijos Lietuvoje labai mažos… bet kodėl siūloma jas didinti didžiausiems veltėdžiams?

Nuoroda į pradinį šaltinį

Religinių bendruomenių išskirtinumas

Finansų ministerijai (FM) siūlant nuo žemės mokesčio atleisti visas Lietuvoje veikiančias religines bendruomenes, Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis tv3.lt sakė, kad to laukta jau dešimtmetį

[…]

Skeptikų draugijos atstovas Ruslanas Ditkevičius nurodė, kad jam apskritai yra keista, kad religinės bendruomenės Lietuvoje turi išskirtinį statusą ir yra atleidžiamos nuo šio mokesčio.

„Romos Katalikų bažnyčia neturėtų turėti išskirtinių privilegijų Lietuvoje, nes visos religinės bendruomenės turėtų būti lygios. Kitas dalykas, kad šitas įstatymo projektas suteikia šiek tiek per didelę privilegiją todėl, kad pagal sutartį su Šventuoju Sostu nustatyta, kad žemės mokesčiu neapmokestinama tik tie pastatai, kurie naudojami religinės bendruomenės veiklai, ne komerciniams tikslams. Šiame įstatymo projekte matau, kad šios išlygos nėra“, – kalbėjo jis.

R. Ditkevičius nurodė, kad jam nėra aišku, kodėl išskiriamos religinės bendruomenės ir kodėl nuo mokesčio atleidžiamos būtent jos:

„Galima sakyti, kad įstatymo leidėjas mato, kad jos yra nekomercinės savo prigimtimi, ir tai greičiausiai yra tiesa, bet yra ir daugiau ne pelno siekiančių organizacijų – tai kodėl jos yra apmokestinamos? Pavyzdžiui, kodėl dviratininkų asociacija turi mokėti žemės mokestį, jei ji pelno realiai negauna?Norėčiau, kad situacija būtų suvienodinta: arba moka visi, arba nemoka niekas“, – kalbėjo R. Ditkevičius.

(Pagal tv3.lt)

Privilegijų išplėtimas: žemės mokestis ir asmens pajamų mokestis

Valstybė ketina truputėlį praplėsti priveligijuotų organizacijų ratą. Manau, kad daug teisingiau būtų panaikinti privilegijas prietarų sklaida užsiimančioms organizacijoms ir iš to surinktus pinigus panaudoti religijų daromos žalos minimizavimui.

Valdžia jau linksta pripažinti, kad Žemės mokesčio įstatyme įtvirtinta norma, pagal kurią nuo žemės mokesčio už nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus atleidžiamos tik katalikiškos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, yra diskriminacinė, todėl panaikinti tokią nelygybę turėtų nuo kitų metų pradedama taikyti išimtis ir kitoms tradicinėms religinėms organizacijoms.

(Pagal tv3.lt)

Nuorodos

  • Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo lyginamasis variantas
  • Pajamų mokesčio įstatymo lyginamasis variantas

Pusė milijono vienai bažnyčiai

Vilniuje restauruojama vienintelė renesansinė Šventojo Stepono bažnyčia. Pasak restauratorių, bažnyčią puošia 17-ame amžiuje iš medžio anglies sukurti ornamentai. Tokios sgrafito tapybos, pasak specialistų, visoje Europoje yra išlikę labai nedaug.

„Atsižvelgiant į šių metų finansavimą, kai darbams yra skirta apie 50 tūkst eurų, 70 proc prisidėjo Kultūros paveldo departamentas, likusią 28,5 proc – Vilniaus arkivyskupija. Jeigu ir toliau bus toks finansavimas, tai darbus užbaigsime per ateinančius 16–17 metų“, – teigė VĮ „Lietuvos paminklai“ direktoriaus pavaduotojas Valentinas Šimas.

(Pagal LRT)

Pasak straipsnio – valstybė skyrė apie 35 tūkstančius eurų ir jie tikisi analogiško finansavimo dar 16 metų. Viso jie vien šitai bažnyčiai tikisi iš valstybės 0.56 milijono eurų!!!

Naujesni
Senesni
Paieška
Naujausi įrašai
Skyreliai
Žymos
Papildoma

Įrašų RSS

Laisvamaniai Mastodone @laisvamaniai@mas.to

Laisvamaniai Telegram'oje

Laisvamaniai Facebook'e