Mokslininko knyga „Didysis paveikslas“

Save apibūdinate kaip ateistą, tačiau neatrodote toks „karingas“, kaip kiti „Naujojo ateizmo“ lyderiai. Pavyzdžiui, rašote, kad „Visata yra kur kas didesnė už tave ir mane, ir noras ją perprasti suvienija žmones per esminių įsitikinimų spektrą. Tai mes esame priešais Visatos paslaptis. Jeigu mums rūpi supratimas, mes esame toje pačioje pusėje“. Ar galite paaiškinti savo požiūrį į netikėjimą?

Kaip ir rašau knygoje, nenoriu kažkurį žmogų laikyti savo priešu vien dėl to, kad mes nesutariame kai kuriais mokslo ar filosofijos klausimais. Kaip dirbantis mokslininkas, aš visada nesutinku su savo profesijos kolegomis, tačiau mes vis tiek sugebame būti draugiški. Nesutarimai dėl teizmo ar natūralizmo turėtų būti tokio paties pobūdžio.

Tačiau nesu tas, kuris norėtų užtušuoti nesutarimus tiek, kad pradėtų teigti, jog pozicija Dievo ar Visatos atžvilgiu yra nesvarbi. Šie dalykai tikrai yra svarbūs – nuo jų tiesiogiai priklauso ne tik tai, kaip mes mąstome apie pasaulį, bet ir tai, kaip mes konstruojame savo gyvenimo prasmę bei tikslą ir, galiausiai, kaip mes renkamės gyventi kartu. Esu įsitikinęs, kad mokslo ir empirinių tyrinėjimų metodais galima imtis visų įdomių klausimų apie pamatinę mūsų Visatos prigimtį, įskaitant tai, ar Dievas egzistuoja, ar ne, ir beveik nenuginčijami įrodymai liudija, kad jo nėra.

(Pagal Delfi)

Įsigykite šią knygą Amazon parduotuvėje (angliškai).

2016-ųjų „Kino pavasaryje“ filmas „Apostatas“

Kovo 31 dieną Vilniuje, o balandžio 1 dieną – Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje prasidėsiančiame 21-ajame „Kino pavasaryje“ bus parodyta 200 filmų kiek daugiau nei tūkstantyje seansų.

Festivalyje svečiuosis ir katalikų tikėjimo bandęs atsisakyti ispanas Alvaras Ogalla, suvaidinęs savo prototipą komiškoje dramoje „Apostatas“.

(Pagal 2016-ųjų „Kino pavasaris“: mažiau filmų, bet daugiau seansų)

Parkavimo rinkliavos Kaune ir tikinčiųjų reikalavimai

Po 2015 m. savivaldybių rinkimų, pasikeitus Miesto valdžiai, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu „buvo išskirtinai apmokestintas transporto priemonių statymas Kauno Rotušės aikštėje“, rašoma peticijoje.

Sprendimu nurodyta, kad „(…)rinkliava renkama darbo dienomis nuo 8 iki 18 valandos, išskyrus Rotušės aikštę, kurioje rinkliava renkama visomis dienomis nuo 8 iki 24 valandos“. 2015 m. gruodžio 29 d. Tarybos sprendimu Nr. T-743 ankstesnis sprendimas pakoreguotas, tačiau nauji Vietinės rinkliavos nuostatai paliko galioti tą pačią tvarką Rotušės aikštėje.

„Atkreipiame dėmesį, kad Rotušės aikštės prieigose veikia penkias dideles bendruomenes vienijančios Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų), Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų), Kauno Šv.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) ir Šv.Trejybės (Seminarijos) bažnyčios, todėl sekmadieniais į Šv. Mišias susirenka labai daug miestiečių. Nuo tada, kai 2015 m. apmokestintas parkavimas Rotušės aikštėje sekmadieniais, miestiečiai patiria daug nepatogumų švęsdami sekmadienius, lankydamiesi šeimomis šiose bažnyčiose ir Santakos parke“, teigia peticijos rengėjai.

„Manome, kad miestiečių galimybių patenkinti dvasinius poreikius apribojimas dėl galimai didesnio mokesčių surinkimo yra nepagrįsta strategija, liudijanti apie išskaičiavimu paremtus ją priėmusiųjų prioritetus.

Atsižvelgiant į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, Kauno miesto savivaldybės tarybos ir jos mero, prašome atsižvelgti į miestiečių lūkesčius, pakeisti Miesto tarybos sprendimą ir vietinės rinkliavos Rotušės aikštėje sekmadieniais nerinkti“.

(Pagal Bernardinai)

Nežinau tiksliai, kokiu tikslu Kaune buvo nustatytas tas automobilio statymo mokestis, tačiau paprastai tas apmokestinimas skirtas tam, kad žmonės be reikalo neužgrūstų miesto gatvių ir stovėjimo aikštelių.

Keletas klausimų apie kuriuos vertėtų pamąstyti prieš keliant tokius reikalavimus:

  • Ar tikrai melstis būtina bažnyčioj, o ne namie?
  • Ar tikrai tikintiesiems taip svarbu į bažnyčią atkeliauti automobiliu, o ne viešuoju transportu ar pėstute?
  • Jeigu jau keliaujate automobiliu, tai gal vertėtų sudalyvauti mišiose, kokioje nors kitoje bažnyčioje, prie kurios mašinos stovėjimas neapmokestintas? Lietuvoje gi bažnyčių kone ant kiekvieno kampo surasi.
  • Ar tos konkrečios bažnyčios teikia kažkokias būtinas paslaugas, kurių kunigai nesugeba teikti kitose bažnyčiose? Kiek suprantu gi tą patį „visur esantį“ ir „viską žinantį“ dievą garbinant.
  • Ar tikrai jūsų keistiems, su prietarų sklaida susijusiems, poreikiams turėtų būti suteikiamas prioritetas palyginus su kitų žmonių automobiliais?

Popiežius ir kontracepcija – per mažai, per vėlai

Popiežius Pranciškus užsiminė, kad Katalikų bažnyčia galėtų sušvelninti draudimą dėl kontracepcijos vartojimo moterims, gyvenančioms Zika viruso plitimo regione, taip siekiant sumažinti jų apsikrėtimo virusu tikimybę.

„Kai kuriais atvejais nėštumo vengimas nėra absoliutus blogis. Pavyzdžiui, šiuo atveju arba, mano minėto, Šventojo Pauliaus VI atveju“, – aiškino popiežius ieškodamas atsakymo į klausimą, kaip kuo greičiau sustabdyti Zikos viruso plitimą. Šventojo Tėvo paminėtas pirmtakas leido vienuolėms vartoti kontraceptines priemones dėl didelės prievartavimų rizikos Afrikoje.

(Pagal Popiežius užsiminė apie kontracepcijos naudojimą kovoje su Zika virusu)

Pedantiška pastaba: kontracepcija nepadeda sumažinti tikimybės užsikrėsti zika virusu. Kontracepcija apsaugo nuo nepageidautino nėštumo. Regionuose, kur išplito zika virusas padaugėjo kūdikių mikrocefalijos atvejų, tačiau ryšys dar nėra visiškai patvirtintas ir yra tiriamos kitos galimos priežastys.

Taigi, naujiena įdomi bet tuo pačiu ir absurdiška. Kodėl zika viruso keliama grėsmė išskiriama iš kitų nepageidaujamo nėštumo priežasčių? Kiek kitokių tragedijų (tiek asmeninių, tiek plačiai nušviestų žiniasklaidoje) reikia, kad Katalikų Bažnyčia atšauktų savo idiotišką kontracepcijos draudimą? O ką jau kalbėti apie abortus…

Kauno klinikinės ligoninės resursų švaistymas

Kauno klinikinėje ligoninėje, Laisvės alėjoje 17 esančiame padalinyje, vasario 11 d., pasaulinę ligonių dieną, vyskupas Kęstutis Kėvalas pašventino naują koplyčią. Ji perkelta į erdvesnes ir patogesnes pamaldoms patalpas.

(Pagal VšĮ Kauno klinikinė ligoninė)

Ką daryti?

Nustoti švaistyti ribotus sveikatos apsaugos sistemos resursus.

Moters lytinių organų apipjaustymą siūloma laikyti nusikaltimu

Seimui siūloma priimti Baudžiamojo kodekso pataisą, kuria moters lytinių organų žalojimas, remiantis religiniais įsitikinimais ir socialinėmis, kultūrinėmis reikmėmis būtų laikomas nusikaltimu.

(Pagal ve.lt)

Šaltiniai

Ateizmo Lietuvoje tyrėja: jie apie religiją žino daugiau už tikinčiuosius

– Idėjos, kontekstai. Šiuolaikinis ateizmas labiau skatina kritišką mąstymą, propaguoja mokslo idėjas, ragina netikėti prietarais, būti savarankiškais mąstytojais. Sovietinis ateizmas tiesiog buvo sovietinės ideologijos dalis. Iš esmės ji šiuolaikiniam lietuviui dažnai asocijuojasi su labai neigiamomis konotacijomis.

Taip pat skiriasi ideologai. Komunistiniame ateizme, komunistinėje ideologijoje buvo Karlas Marxas, Leninas ir kiti to meto veikėjai. Šiuolaikiniame ateizme yra ateizmo klasikai, tačiau patys patraukliausi šiuo metu – R. Dawkinsas, C. Hitchensas, S. Harrisas. Jais ir remiasi dauguma ateistų.

Šiuolaikiniam ateizmui labai būdinga kova už žmogaus teises. Taip pat ir savo, kaip ateistų, lyčių teises. Tai dar vienas komunistinio ir šiuolaikinio ateizmo skirtumų. Iš esmės šiuolaikinis ateizmas skatina kritišką mąstymą. Kažin ar komunistinėje visuomenėje šis mąstymas buvo labai skatinamas.

(Pagal KaunoDiena.lt)

Sofijos pasakojimas apie apsilankymą pas scientologus

Sofija ant sofos rašo apie savo apsilankymą pas scientologus JAV:

Man, dar tik atradinėjančiai Ameriką, scientologai ir jų lankstinukai atrodo kaip egzotiška naujovė. Portlande (OR) jie įsikūrę pačiame miesto centre. Fojė už stalo sėdinti administratorė, malonios išvaizdos moterėlė klausia manęs, ar buvau čia anksčiau? Ir drąsina pasivaikščioti po dvi erdves sales, kur pilna televizorių, knygų, DVD, brošiūrų, ir beveik prie kiekvieno parašyta „Take one please. FREE“. Prisirenku tiek makulatūros, kad jau reikia eiti paprašyti maišelio, kai žvilgsnis sustoja ties keistu įrenginiu. „See a thought“ sako užrašas ant sienos.

Priminimas

Scientologija yra amerikiečių fantastikos rašytojo Lafayette Ronald Hubbard įkurta sekta/religija.

Nauji nariai dažniausiai įtraukiami į sektą, siūlant praeiti „psichologinį“ testą, skirtą tariamoms psichologinėms ir pan. problemoms atrasti. Užpildydami šį testą, žmonės suteikia sektai pakankamai didelį kiekį asmeninės informacijos, kad sekta galėtų pradėti jais manipuliuoti, įtraukti į savo veiklą, panaudojant „auditingo“ metodus. Sektos narių hierarchija pagrįsta žiniomis, kurias įgyti gali atitinkamus pinigus sumokėję sektos nariai. Aukštesnio lygio žinios kainuoja daugiau, tačiau sektos nariai, jas įgiję, ilgainiui gauna teisę mokyti žemesnio lygio narius bei jiems perpardavinėti nupirktas žinias. Todėl, skirtingai nuo daugelio kitų sektų, šioje seniausi sektos nariai būna suinteresuojami dar ir finansiškai. Tam, kad senesni nariai neturėtų galimybės pasitraukti, jie dažnai įtraukiami į nusikalstamą veiklą ir paskui, esant reikalui, šantažuojami.

Ateizmas – ne religija

Leonas Dykovas rašo:

Šiais laikais tyčiotis iš krikščionybės – norma. Bet pažiūrėkime, kaip elgiasi į ateizmą atsivertę vakariečiai. Tiki, jog netiki, kol juos užgriūva kokia nors bėda. Tada kiekvienas vakarietis šaukiasi Dievo. Ir ne Budos, ne Alacho ar kokio nors Odino iš Valhalos, o būtent Biblijos žydų-krikščionių Dievo. Būtent jam verčia visas savo bėdas ir klausia: „Už ką mums visa tai?“

(Pagal Malda niekam. Ateizmas – taip pat religija | KaunoDiena.lt)

Nežinau kokiuose ateistiniuose sluoksniuose sukasi tas Dykovas, bet mano pažįstami netikintieji yra netikintieji ir nei dievų šaukiasi, nei juos kaltina. Žinoma, nederėtų atmesti galimybės, kad jis tiesiog prisigalvojo nesąmonių ir rašinėja su realybe nieko bendro neturinčius niekus.

Kodėl yra tiek daug religijų ir tikėjimų?

Tikėjimų ir religijų gausą galima mėginti paaiškinti visiems žmonėms bendru religiniu jausmu ar Dievo artumo patirtimi per jų sąžinę. Katalikų Bažnyčios Katekizmo (KBK) pradžioje rašoma: ,,Dievo troškimas yra įrašytas žmogaus širdyje, nes žmogus sukurtas Dievo ir Dievui;“ ,,Istorijoje iki pat šių dienų savąjį Dievo ieškojimą žmonės išreiškia įvairiais būdais – tikėjimais ir religiniais veiksmais tos išraiškos formos yra tokios visuotinės, kad žmogų galima pavadinti religine būtybe“ (KBK 27, 28). Tad tikėjimų gausa rodo, jog kiekvienas žmogus turi religinį jausmą, o kiekvienoje kultūroje tas religingumas įgauna savitų bruožų.

(Pagal Jūs klausiate, „Kataliko balsas“ atsako – Bernardinai.lt)

Kita vertus, tikėjimų gausa ko gero reiškia, kad, žmonės  krikščionių tikėjimas yra toks pats nepagrįstas, kaip ir bet kuri kita religija.

Naujesni
Senesni
Paieška
Naujausi įrašai
Skyreliai
Žymos
Papildoma

Įrašų RSS

Laisvamaniai Mastodone @laisvamaniai@mas.to

Laisvamaniai Telegram'oje

Laisvamaniai Facebook'e