Nenuobodaus gyvenimo mozaika – Č. Juršėno kalčių išpažinimas – Ateizmas ir ateistai
Nenuobodaus gyvenimo mozaika – Č. Juršėno kalčių išpažinimas – Ateizmas ir ateistai
Č. Juršėnas jau geras dešimtmetis nebedalyvauja aktyvioje politikoje. Pats laikas rašyti memuarus. Neseniai knygynuose pasirodė jo knyga „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“. Mus domina vienas šios knygos skyrius „Dievo ir bažnyčios reikalai“.
Kaip žinoma, Č. Juršėnas sovietinėje Lietuvoje buvo komunistas, CK narys, o tais laikais ateizmas buvo vienas iš komunizmo privalomų atributų. Prasidėjus nepriklausomybei, dalis komunistų „atrado“ Dievą, dalis teigė, kad visą gyvenimą buvo nuoširdžiai tikintys, tačiau negalėjo praktikuoti, o dalis išliko laisvamaniais. Č. Juršėnas yra vienas iš nedaugelio pastarųjų ir nevengia pabrėžti, kad yra laisvamanis. Štai ir lietuviškame Vikipedijos puslapyje yra parašyta, kad jis yra laisvamanis.
Visgi svarbiausia yra ne elgesys bažnyčioje, o jo kaip politiko laikysena. Šitoje srityje jis nelabai turi kuo pasigirti. Jis pats teigia šitaip: „Seime, kaip tautos atstovas, neretai palaikydavau projektus, kurie vienaip ar kitaip buvo reikalingi Bažnyčiai. Nors ne visiems bičiuliams tai patiko. Maniau, kad aš, kaip buvusios sistemos fragmentas, esu skolingas bažnyčiai, tikinčiųjų bendruomenei“. Tai pasako viską. Remiantis knyga, vienintelis jo nuopelnas, kad pakeitė įstatymo nuostatą dėl aukščiausiųjų valstybės pareigūnų priesaikos teksto. Dabar yra du priesaikos variantai ir laisvamanis gali pasirinkti formulę be paskutinio sakinio, kuriuo prašoma Dievo pagalbos.