Įvairūs: beverčiai kraujo tyrimai, vitaminas D, ar tikrai kanapės gydo?
Gydytojas Morozovas apie beprasmius tyrimus ir vitaminą D
Gydytojas Morozovas: nusprendėte išsitirti? Aš jau dabar žinau atsakymo rezultatus
Silpnumas, prakaitavimas, dažnos infekcijos, negyjančios žaizdos, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, raumenų ir kaulų skausmai, šlapimo pakitimai, inkstų ir kepenų veikla – viskas susiję arba su pertekliumi, arba su trūkumu šio stebuklingo vitamino. Ir koks geras būdas būti geru gydytoju – padaryti vieną vienintelį tyrimą ir surasti priežastį iš pirmo karto!
O kuo čia dėtas vitamino tyrimas? Ogi tuo, kad nesvarbu, kam jį atliksi, 95 procentams šalies suaugusiųjų jo trūks, o didžiajai daliai kūdikių bus perteklius. Nes taip yra mūsų Lietuvoje. Nes nėra galimybių vitamino D kiekiui padidinti mūsų mylimuosiuose organizmuose. Galime jį gaminti kaip medžiai deguonį – padedant saulei.
– Delfi
Kanapės - daugeliu atvejų irgi placebas
Gydytojai, kalbėdami apie medicinines kanapes, labai dažnai mini vieną žodį – „placebas“.
„Northwestern“ universiteto vėžinio skausmo programos vadovė Judith Paice prisiminė vieną atvejį, kai pacientas naudojo minėtus vaistus su kanabinoliu (CBD) – nepsichoaktyvia chemine medžiaga, randama marihuanoje. Jis bandė prisiekti, kad medžiaga tikrai padeda. Tada gydytoja paprašė jo tą vaistą atsinešti.
Pasižiūrėjusi į produktą ji įsitikino, kad jame iš tiesų yra CBD, tačiau jo sudėtyje buvo 5 proc. mentolio, kuris sukeldavo šaltį. Labai tikėtina, kad tai ir suteikė įsivaizduojamą palengvėjimo pojūtį.
Klinikiniai testai, ypač rengiami atsitiktine tvarka, suteiktų daugiau aiškumo dėl vaistų poveikio organizmui, tačiau šiuo metu jų vis dar nėra pakankamai. Viena to priežasčių – medicininių kanapių legalizavimo banga pasaulyje vis dar palyginti naujas reiškinys. JAV, viena iš labiausiai pažengusių šioje tyrimų srityje, daugumoje valstijų kanapes legalizavo tik prieš 3 metus. Federaliniu lygmeniu ši medžiaga vis dar draudžiama.
Taigi, kol nėra daugiau informacijos, gydytojų teigimu, valstybės turėtų būti atsargesnės, įvesdamos kokias nors medicininės marihuanos programas. Patys gydytojai yra linkę pripažinti šios medžiagos vartojimą kaip paskutinę priemonę, dažniausiai tiems, kuriems nebepadeda tradiciniai vaistai.
Problema kyla dėl to, kad patys pacientai nori naudoti šią medžiagą ir kitais tikslais. 2019 m. „Tilray“ apklausė daugiau nei 2 tūkst. kanadiečių, kokiems simptomams malšinti pacientai naudoja medicininę marihuaną. Dažniausias atsakymas buvo lėtinis skausmas, kitos įvardytos priežastys buvo nemiga, stresas ir depresija. Ir dauguma pacientų yra įsitikinę, kad ši priemonė puikiai veikia.
Ilgas ir vingiuotas klinikinių testų kelias
Gydytojai nori klinikinių testų, tačiau puikiai žino, kad duomenų rinkimas reikalauja laiko. Ir pinigų.
Kai kurioms kanapių kompanijoms žymiai paprasčiau tiesiog gaminti CBD aliejų ir pardavinėti jį kaip papildus. Ir uždirbti milžiniškus pinigus, nesivarginant šios medžiagos išbandyti.
Miuncheno technikos universiteto psichosomatinės medicinos profesorius Winfriedas Hauseris teigia, kad su kolegomis labai dažnai susiduria su medicininių kanapių apžvalgomis, kurios iš esmės yra jau atliktų tyrimų perpasakojimas.
Tokio tipo tyrimai dažniausiai susideda iš plataus spektro tyrimų, kurie labai dažnai parodydavo skirtingus rezultatus – priklausomai nuo to, ką tų tyrimų autoriai pasirinko apžvelgti. Pavyzdžiui, W. Hauseris per pastaruosius 4 metus pateikė 4 skirtingus tyrimus, kuriuos atliekant buvo analizuojamas medicininių kanapių poveikis malšinant lėtinį skausmą. Visuose 4 tyrimuose buvo prieita prie skirtingų išvadų.
Prastesniuose tyrimuose, pasak mokslininko, tyrėjai „galimai pervertina teigiamą kanapių preparatų poveikį“.