Atotrūkis tarp moterų ir vyrų atlyginimų didėja 5 metus iš eilės
Net ir XXI a. jūsų atlyginimo dydį lemia ne tik sugebėjimai, kvalifikacija ar motyvacija, bet ir lytis. Lietuvoje 2015 m. moterys vidutiniškai gavo 15,6 proc. mažesnį atlyginimą negu vyrai. Nuo 2011 m. šis atotrūkis vis didėja, tačiau efektyvių priemonių valdžios institucijoms vis dar stinga.
Atlyginimų atotrūkis yra skaičiuojamas matuojant skirtumą tarp visų moterų ir vyrų, dirbančių 10 ir daugiau darbuotojų turinčiose įmonėse, vidutinių valandinių bruto („iki mokesčių“) darbo užmokesčių. Į jį neįtraukiamos papildomos išmokos, priedai, kompensacijos ir kitos darbuotojų gaunamos papildomos lėšos, todėl minėtas atotrūkis realybėje gali būti dar didesnis, nes jį lemia ne tik tie diskriminaciniai atvejai, kai moterims už tą patį darbą yra mokama mažiau negu vyrams, bet ir daugybė kitų priežasčių.
Pavyzdžiui, moterų ir vyrų pasiskirstymas skirtingose ekonominės veiklos srityse, kai vyrai dominuoja geriau apmokamose srityse: technologijų, pramonės ir pan., o moterys – prasčiau apmokamose srityse: švietimo, socialinio darbo ir pan. Taip pat paplitusi tendencija, kai įmonių ar įstaigų vadovų lygmenyje dominuoja vyrai, o moterys dažniau užima nevadovaujančias pareigas ir todėl gauna mažesnius atlyginimus. Šį atlyginimų netolygumą gali lemti ir karjeros pertrūkiai, kai moterys (įprastai dėl vaikų priežiūros, pagyvenusių ar turinčių negalią šeimos narių priežiūros) dažniau negu vyrai daro karjeros pertraukas, po kurių sunku grįžti į darbo rinką ir toliau kilti pareigose.
Pastebima, kad moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis išlieka didžiausias privačiame sektoriuje (17,3 proc.). Pagrindinė priežastis yra ta, kad šiame sektoriuje dėl atlyginimo dažniausiai deramasi individualiai, jis nustatomas subjektyviu vadovo sprendimu, todėl nėra bendros atlyginimų sistemos, kuri valstybiniame sektoriuje padeda šį atotrūkį labiau kontroliuoti (moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis valstybiniame sektoriuje – 16,3 proc.).
(Pagal lygybe.lt)