10 minučių maldų prieš pamokas Kretingos mokykloje

Į redakciją kreipėsi Kretingos pranciškonų gimnazijos moksleivio mama ir pasiguodė, jog visą gruodį rytais iki pat Kalėdų čia vyksta adventinė rytmečio malda 5-8 klasių mokiniams, tačiau į mokyklą kiek per anksti ar per vėlai atėjęs jos vaikas esąs priverstas laukti už laukųjų durų.

„Aš nesu prieš rytinę advento maldą. Tačiau jei dėl kamščių vaikas į mokyklą atvyksta lygiai 7.45 val., kai prasideda malda, arba kelias minutes vėluoja, į mokyklą jis neįleidžiamas ir jam tenka stovėti 15 minučių už durų, nesvarbu, koks lauke yra oras. Kartais lyja, vaikai sušąla, vėliau skubėdami stumdosi prie mokyklos durų. Iki nelaimės – vienas žingsnis.

Juk rytinė malda galėtų vykti aktų salėje, o ne fojė. Kodėl neatsižvelgiama į oro, eismo sąlygas? Mokyklos durys turi būti atviros, o vaikai į pamokas negali vėluoti… Tačiau kaipgi jie nevėluos, jei iki pat pamokų pradžios stovi už durų?“ – laiške rašo katalikišką mokyklą lankančio vaiko mama.

Gimnazijos direktorius brolis Alvydas Virbalis sakė, jog tokių nusiskundimų jis dar nėra girdėjęs. Esą galimas vienintelis paaiškinimas – susidariusi grūstis prie durų. Anot direktoriaus, kadangi malda vyksta fojė, vaikai, atėję tiesiai į pamaldas, dažnai atsistoja šalia laukujų durų ir taip jas užtveria.

[…]

Direktoriaus pavaduotoja Rūta Jankuvienė pridūrė, jog mokyklos durys yra visuomet atviros. Tačiau ji pastebėjusi būrelį mokinių, stovinčių už durų ir nenorinčių dalyvauti advento maldoje. Galbūt dėl to tėvams ir susidaro įspūdis, kad vaikų niekas neįleidžia į mokyklą.

(Pagal ve.lt)

Apmaudu, kad mokesčių mokėtojų pinigai švaistomi prietarų sklaidai.

Maldos pusryčiai, rūkymas ir globalus atšilimas

Kasmet Maldos pusryčiams parenkama vis kita tema. Šių metų tema „Ar religijos sukelia konfliktus ir karus?“ atsirado dar prieš metus, sako užsienio reikalų ministras.

Pagal LRT

Maldos pusryčiuose į šį klausimą atsakinėjo visokių religijų atstovai. Tad man tai panašu į cigarečių gamintojų atsakymus į klausimą „Ar rūkymas sukelia vėžį?“ bei į naftos pramonės įmonių savininkų atsakymus į klausimą „Ar naftos ir anglies produktų vartojimas yra vienas iš pagrindinių globalaus klimato pokyčio veiksnių?“

Retoriškai paklausiu: kuo gi remiasi tie radikalūs tikintieji? (budistai, grasinantys žudyti lytinio švietimo mokytojus, krikščionys kankintys žmones eutanazijos draudimu, ISIS musulmonai)?

Net jeigu tie „nuosaikieji“ tikintieji pasmerkia radikalus, jie pamiršta, kad tai jie patys sukuria terpę, kurioje netiesos skleidimas bei tikėjimas senovinėmis pasakomis yra laikomas dorybe.

Žinoma, net jeigu mums pavyktų atsikratyti religijos, terorizmas bei neapykanta neišnyktų, tačiau tie nepakantieji, prarastų vieną svarbiausių psichologinės įtakos veiksnių.

Sekuliari šalis atseit

Nepaisant to, kad Lietuva yra iš esmės sekuliari šalis, Lietuvos valdžia nesibodi rengti religinių renginių, kurių metu skleidžiami įvairūs prietarai.

Užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį Vilniuje, Valdovų rūmuose, rengia penkioliktuosius nacionalinius maldos pusryčius. Jų tema – „Ar religijos sukelia konfliktus ir karus?“.

„Visos didžiosios pasaulio religijos moko siekti taikos, skleisti meilę artimui, rūpintis žmogaus teisėmis ir gerbti jo orumą. Šios vertybės vienija visas pasaulio tautas ir žmones. Šiandien mes negalime likti abejingi, kuomet matome teroristų bandymus dangstyti savo nusikaltimus religiniais įsitikinimais ar supriešinti skirtingų tikėjimų žmones“, – URM pranešime spaudai teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Penkioliktuose nacionaliniuose maldos pusryčiuose dalyvaus Seimo pirmininkė, Vyriausybės, Seimo nariai, Lietuvos religinių bendruomenių vadovai, užsienio valstybių ambasadoriai, verslo, kultūros, akademinės bendruomenės atstovai ir kiti svečiai.

Maldos pusryčiuose invokaciją tars Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas. Kalbas sakys Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, ministras L.Linkevičius, Prancūzijos Bordo miesto imamas Tareq Oubrou (Tarikas Ubru) , rabinas iš Paryžiaus Levis Matusofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius.

(Pagal KaunoDiena.lt)

Lietuvos vyskupai Steimo teisės ir teisėtvarkos komiteto diskusijose kovoja už žmonių diskriminaciją

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK) surengus klausymus dėl šeimą tiesiogiai su santuoka susiejančios Konstitucijos pataisos, išsiskyrė dvi nuomonės: šeimos statusą pripažinti tik gyvenantiems santuokoje ir kita – tokiu apibrėžimu nediskriminuoti nesusituokusių kartu gyvenančių asmenų.

Vyskupų konferencijos atstovas teisininkas Vygantas Malinauskas diskusijoje išsakė poziciją, jog šeimos santykiai turi būti pripažįstami tik susituokusiems, tai yra apie šeimos sudarymą deklaravusiems asmenims, o prigimtiniai šeimos santykiai dar gali kilti iš motinystės ir tėvystės.

„Pagrindinis klausimas – ar būtų teisinga pripažinti šeimos statusą tiems, kurie gyvena kartu, bet nėra susitarę sukurti šeimos teisinių santykių. Šioje vietoje atsakymas į klausimą aiškus – jei asmenys gyvena kartu, tačiau jie neketina sukurti šeimos teisinių santykių, šeimos statusas jiems neturėtų būti primetamas. Kaip sužinoti, ar asmenys yra apsisprendę sukurti šeimos teisinius santykius? Tai yra įmanoma tik tuo atveju, jei jie tai deklaruoja“,- sakė V.Malinauskas.

(Pagal DELFI)

Jeigu jūs sakote, kad esate „už tradicinę šeimą“, bet iš tikro stengiatės trukdyti laimingai gyventi visoms kitoms šeimoms (nesusituokusioms ar vienos lyties asmenų), tai jūs nesate už šeimą, jūs esate už žmonių diskriminaciją. Anksčiau JAV dėl rasizmo buvo draudžiama tuoktis juodaodžiams su baltaisiais. Nematau jokio esminio skirtumo tarp to istorinio rasizmo ir šiuolaikinio judėjimo „už šeimą“.

Jeigu jūs sakote, kad žmonės turėtų deklaruoti savo įsipareigojimus, tačiau stengiatės, kad jie neturėtų galimybės įregistruoti tų sugebėjimų (pvz. kad neturėtų galimybės įregistruoti civilinę partnerystę), kad neturėtų teisės susituokti (vienos lyties asmenų šeimoms), tai jūs esate veidmainiai.

Jeigu jūs reikalaujate santykių įregistravimo ir nepripažįstate de-facto šeimų, tai jūs kovojate už tai, kad šeimos suirimo atveju nebūtų ginamos silpnesnės pusės teisės.

80 tūkstančių eurų religijai

Nėr kaip skųstis, kad žmonės paaukojo 80 tūkstančių eurų prietarų sklaidai.

Santykinai nedaug – vos 2050 rėmėjų – 2 proc. GPM skyrė 99 religinėms bendruomenėms. Bet visų jų paramos suma perkopė 42,6 tūkst. eurų.

Tikintieji taip pat rėmė ir Marijos radiją – šią viešąją įstaigą pasiekė 33 tūkst. eurų, Katalikų radijo Mažajai studijai atiteko apie 7,7 tūkst. eurų.

(Pagal lrytas)

Kita vertus tai geras priminimas tiems, kurie dar nenurodė, kam paskirti 2% pajamų mokesčio – padarykite tai kuo greičiau, padėkite sekuliarioms labdaros organizacijoms (pvz. Raudonasis kryžius), švietimo ar mokslo organizacijoms, skeptikų bendrija (laisvamaniai.com nesusijusi su Lietuvos skeptikų bendrija) ar kt.

50000 eurų iš jūsų kišenės religijai finansuoti: Senosiose Vilniaus Bernardinų kapinėse atnaujinta XIX amžiaus koplyčia

Senosiose Vilniaus Bernardinų kapinėse baigti XIX a. koplyčios eksterjero tvarkybos ─ remonto ir restauravimo darbai.

Bernardinų kapinių koplyčios Vilniuje baigiamiesiems tvarkybos (eksterjero remonto ir restauravimo) darbams Kultūros paveldo departamentas (KPD) prie Kultūros ministerijos šiemet skyrė virš 5000 eurų, panašia suma prisidėjo Vilniaus miesto savivaldybė. Praėjusiais metais Bernardinų kapinių koplyčios tvarkybą tiek KPD, tiek ir savivaldybė finansavo kiek daugiau nei po 43 400 eurų.

(Pagal 15min.lt)

Sekmadienį rinkimus Lenkijoje laimėjo konservatyvioji partija „Teisė ir teisingumas“

Sekmadienį rinkimus Lenkijoje laimėjo konservatyvioji ir euroskeptiškoji Jaroslawo Kaczynskio partija „Teisė ir teisingumas“.

– J. Kaczynskio partijos įdomesni planai: religiją padaryti privalomu egzaminu abiturientams, visiškai uždrausti abortus. Ką manote?

– Lietuvos švietimo sistema yra Lietuvos, o tai, ką spręs naujoji Lenkijos vyriausybė bus jų reikalas. Mums nereikia nei kištis, nei kritikuoti, nei bijoti, kad mums primes savo politiką. Jų siūlymai gali būti visokie, net paskelbti karą Kinijai, bet palaukim, ar tai bus oficialūs politiniai dalykai.

(Pagal lrytas.lt)

TTP ypač griežtai pasisakė prieš migrantų perkėlimą į Lenkiją, net baugino, kad jie gali užkrėsti lenkus visokiomis ligomis. Tai atitiko visuomenės nuotaikas, nes apklausos rodė, kad 80 proc. lenkų nenori įsileisti į šalį pabėgėlių.

Lietuviai irgi nėra itin palankūs migrantams. Tad galima laukti, kad TTP pavyzdžiu šia korta mėgins naudotis ir Lietuvos politikai.

Dar TTP žadėjo uždrausti abortus, įvesti privalomą tikybos egzaminą, stiprinti Bažnyčios vaidmenį visuomenėje.

Gal abortų draudimas ir nesulauktų mūsų šalyje didesnio pritarimo, bet Lenkijos pavyzdys gali įkvėpti ne tik Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA), bet ir kai kurias kitas politines jėgas griebtis kitų davatkiškų užmojų, pasisakyti prieš europinę toleranciją įvairioms mažumoms.

(Pagal Lenkų dešiniųjų sėkmė gali įkvėpti politikus ir Lietuvoje – lrytas.lt)

Valstybė skatins prietarų sklaidą atleisdama visas religines bendruomenes nuo žemės mokesčio

Vyriausybė pritarė Žemės mokesčio įstatymo pataisoms, kad žemės mokesčiu nebūtų apmokestinami žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams.

Seimui priėmus pataisas, apskaičiuojant žemės mokestį už 2016 metų ir vėlesnius mokestinius laikotarpius visos tradicinės ir kitos valstybės pripažintos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai bus traktuojamos vienodai, t. y. nemokės žemės mokesčio.

Šiuo metu nuo žemės mokesčio atleistos katalikiškos religinės bendruomenės, o kitas religines bendruomenes, bendrijas ir centrus nuo šio mokesčio gali atleisti savivaldybių tarybos savivaldybių biudžetų sąskaita.

(Pagal Balsas.lt)

Papildomos nuorodos:

Įregistruotas pasiūlymas didinti pensijas kunigams

Trys parlamentarai įregistravo siūlymą didinti išmokas pensinio amžiaus sulaukusiems valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkams.

Pagal siūlymą, išmoka siektų 3 bazinės pensijos dydžius, tai yra 312 eurų, vietoje šiuo metų mokamų 104 eurų per mėnesį. Valstybinių šalpos išmokų įstatymo pataisos projektą įregistravo konservatorius Jurgis Razma, „tvarkietis“ Petras Gražulis ir „darbietis“ Vytautas Gapšys.

(Pagal KaunoDiena.lt)

Pensijos Lietuvoje labai mažos… bet kodėl siūloma jas didinti didžiausiems veltėdžiams?

Nuoroda į pradinį šaltinį

Katalikų bažnyčia nesikiša į politiką? Tuomet paaiškinkite šitai

Protestuodami dėl švietimo nuostatų, dalis lenkiškų mokyklų moksleivių trečiadienį nėjo į mokyklas, o rinkosi į mišias Vilniuje prie Aušros Vartų. Šis įvykis nepraslydo pro akis lrytas.lt skaitytojui Audriui.

Tai – katalikų bažnyčia. Pasišlykštėjau, kad Vilniaus arkivyskupija, kuri turėtų padėti visuomenei auklėti ir ugdyti jaunąją kartą, raginti ją  mokytis, štai šitaip „užsidėjo pliusiuką“: esą, va, kiek jaunimo į mišias pritraukėme… Ir tai pamokų sąskaita…

(Pagal bendraukime.lrytas.lt)