Tuberkuliozė Vilniaus mokykloje

Atvira plaučių tuberkulioze susirgo Vilniaus mokyklos moksleivė

Pernai tuberkulioze šalyje sirgo 58 vaikai, iš jų 60 procentų užsikrėtė nuo šeimos narių. Pasak medikų, labiausiai tikėtina, kad ir Vilniaus centro mokyklos moksleivė ligą pasigavo iš šeimos narių. O tuberkuliozes bakterijas turi du trečdaliai gyventojų, tačiau tik uždelsta tuberkuliozė, arba kitaip vadinama atvira, yra užkrečiama.

(Pagal sveikata.lrytas.lt)

Tuberkuliozės profilaktika  – Skiepai nuo tuberkuliozės

Tuberkuliozės infekcija ypač grėsminga naujagimiams ir kūdikiams bei vaikams iki 5 metų dėl pilnai nesusiformavusio imuniteto. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja šalims, kuriose registruojamas didelis sergamumas TB, skiepyti BCG vakcina vaikus kaip galima greičiau po gimimo. Jeigu sąlytį turėję šeimos nariai nebuvo paskiepiję naujagimio BCG vakcina, kūdikį būtina paskiepyti nedelsiant. Skiepijant kūdikius kuo jaunesniame amžiuje juos galima apsaugoti nuo susirgimų itin sunkiomis TB formomis, tačiau skiepijimai BCG vakcina neturi esminės įtakos sustabdant TB plitimą gyventojų tarpe. Lietuvoje nuo tuberkuliozės skiepijami naujagimiai 2-3 dieną po gimimo.

(Pagal Tuberkuliozė – ULAC)

Medicinos studentų atsakymas Agnei Zuokienei: pasisakymai apie gimdos kaklelio vėžį – grįsti mitais

Didžioji dalis visų atvejų (85%) pasireiškė besivystančiose šalyse. Žvelgiant į Europos šalių statistiką, Lietuvos pozicija šokiruoja dar labiau. Mūsų šalis yra antroji Europoje pagal sergamumą bei ketvirtoji pagal mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio. Todėl natūralu ir sveikintina, kad apie tai kalbama, tačiau skaitant gerb. A.Zuokienės pranešimą, norisi pateikti keletą patikslinimų bei papildomų faktų.

Visų pirma, reikėtų suprasti šios ligos atsiradimo priežastis bei sąlygas. Visos ligos turi faktorius, kurie skatina jų atsiradimą bei progresą, tai yra – rizikos veiksnius. Kalbant apie gimdos kaklelio vėžį, pagrindinis rizikos veiksnys yra ŽPV, tačiau tai nereiškia, kad moterys, kurios nėra užsikrėtusios ŽPV niekada nesirgs gimdos kaklelio vėžiu ir atvirkščiai – moterys, kurios serga gimdos kaklelio vėžiu būtinai bus užsikrėtusios ŽPV. Statistika sako, jog labiausiai vėžio atsiradimą skatinančius 16 bei 18 ŽPV tipus galime nustatyti daugiau nei 70 proc. moterų, kurios serga gimdos kaklelio vėžiu, tačiau tikrai ne 100 proc., kaip leido suprasti gerb. A.Zuokienė. Reikia nepamiršti, kad dažniausiai procesas nuo užsikrėtimo iki vėžio atsiradimo yra ilgas.

Svarbu žinoti ir kaip šis virusas yra perduodamas. ŽPV perdavimas yra kontaktinis, todėl juo galima užsikrėsti lytinių santykių metu bei pirštais liečiant lytinius organus. Taip pat infekuota moteris gali gimdymo metu perduoti virusą naujagimiui. Šiuo atveju vienas iš rizikos veiksnių yra didesnis lytinių partnerių skaičius, tačiau ne vienas literatūros šaltinis pabrėžia, jog nėra korektiška teigti, kad moterys, sergančios gimdos kaklelio vėžiu, būtinai turėjo daug lytinių partnerių. ŽPV gali daugybę metų persistuoti žmogaus organizme, todėl sužinojus apie ligą tikrai ne kiekvienu atveju galima kaltinti partnerį neištikimybe, teigia nacionalinė gimdos kaklelio vėžio koalicija (angl. National Cervical Cancer Coalition. A program of the American Sexual Health Association).

Taip pat negalima pamiršti kitų šios ligos atsiradimą skatinančių rizikos veiksnių: rūkymo (slopina imuninį atsaką, o tabako skilimo produktai tiesiogiai veikia gimdos kaklelio gleivinę), hormoninių kontraceptikų (vartojant juos 10 ir daugiau metų, jau užsikrėtusioms didelės rizikos ŽPV moterims, gimdos kaklelio vėžio rizika padidėja 2 kartus), gimdymų skaičiaus (daugiau nei 7 gimdymai), kitų lytiškai plintančių infekcijų (chlamidiozė siejama su didelio piktybiškumo ŽPV buvimu lytiniuose takuose), taip pat susilpnėjusio imuninio atsako.

(Pagal 15min.lt)

Gripas jau nusinešė dvi gyvybes

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje sparčiai auga, gripo komplikacijos jau pareikalavo ir pirmųjų aukų: pranešama, kad Vilniuje mirė 65 metų vyras, Kaune – 56 metų moteris medikė.

(Pagal Respublika.lt)

Gripas sukelia labai rimtas komplikacijas. Tikimybę susirgti (ir užkrėsti) artimuosius sumažina skiepai.

Kad gripas neturėtų galimybės plisti, reikia, kad 80% populiacijos būtų pasiskiepiję nuo gripo… tokio skiepų lygio ko gero dar labai ilgai nesulauksime, tačiau sumažinti riziką, savo aplinkoje galite lengvai.

Skiepytis nuo gripo ir tuberkuliozės (atnaujinta)

  • Gripo epidemija – devyniose savivaldybėse
  • Gripas pajūryje pasiekė epideminį lygį.
  • Panevėžio apskrityje gripas pasiekė epideminį lygį.
  • Kaune paskelbta gripo epidemija.
  • Baugi žinia Skuode: progimnazijos mokytoja ir dvi mokinės susirgo tuberkulioze, tiriami visi mokiniai

Ką daryti?

Skiepytis nuo vakcinomis valdomų ligų! Ir patys nesusirgsit, ir kitų, nepasiskiepijųsių artimųjų neužkrėsit.

 

Vakcinacijos efektyvumo pavyzdys iš Austrijos

1982 m. Austrijoje, kurioje sergamumo erkiniu encefalitu rodiklis siekė 8,75/100 tūkst. gyventojų, pradėta visuotinė žmonių vakcinacija nuo erkinio encefalito. Šiuo metu, kai 80-90 proc. šalies gyventojų yra pasiskiepiję nuo šios ligos, susirgimų erkiniu encefalitu sumažėjo daugiau kaip 12 kartų. Nors skiepų efektyvumas yra įrodytas, Lietuvoje senjorai neskuba skiepytis nuo šios nepagydomos ligos – nuo erkinio encefalito pasiskiepijęs buvo tik kas 6 senjoras (17 proc.).

(Pagal ve.lt)

Anūką praradusi [žinoma teisininkė] Pronina: ar vaikus reikia skiepyti, turi pasakyti tik medikai

„Ar vaikus reikia skiepyti, turi pasakyti tik medikai. Juk mamos gimdo jaunos, nepatyrusios, o kai kurios – ir neturėdamos gero išsilavinimo. Jos negali nuspręsti vaiko likimo. O ir vaikas – ne daiktas, tai gyva būtybė, negalima savintis. Jeigu vakcinos padeda apsaugoti vaikus ir jie būna sveiki, manau jos yra būtinos“,- svarstė anūką dėl klastingos ligos praradusi žinoma moteris.

(Pagal Alfa.lt)

Medicinos profesorius apie skiepijimą

– Kodėl savo vaikų skiepyti nenorintiems tėvams prireikė taikyti prievartos metodus? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjo profesoriaus Vytauto Usonio.

– Nevadinčiau šių metodų prievarta. Tai greičiau pareiga, prievolė, pavyzdžiui, kaip važiuojant automobiliu užsisegti saugos diržą. Juk šio reikalavimo nepaisantys asmenys irgi baudžiami.

Vaikai turi teisę gyventi saugiai, o tėvų pareiga apsaugoti juos nuo pavojų. Tai numato Tarptautinė vaiko teisių konvencija ir Lietuvos vaiko teisių pagrindų įstatymas.

Seniai pasaulyje įrodyta, kad skiepai yra saugūs ir veiksmingi. Vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo ligų skiepais, bet tai priklauso nuo jo tėvų valios, todėl ir reikia numatyti priemones, kad prievolė skiepyti būtų vykdoma.

(Pagal sveikata.lrytas.lt)

Ministerija pritarė siūlymams dėl privalomų skiepų

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kolegijos nariai pritarė ministerijos siūlymams dėl privalomų skiepų ir tėvų administracinės atsakomybės įteisinimo. SAM parengtuose projektuose siūloma vaikus nuo poliomielito, tymų, raudonukės skiepyti privalomai, išskyrus kontraindikacijas, o už vaiko neskiepijimą numatoma tėvų ar globėjų administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 115 eurų, informuojama ministerijos pranešime spaudai.

(Pagal ve.lt)

Vos skiepijimų sumažėjo – susirgimų padaugėjo

Pernai Lietuvoje užregistruota 50 tymų atvejų. O štai per septynerius metus iki 2009-ųjų, arba iki kol tapo madinga bijoti skiepų, nustatyta dešimt kartų mažiau – 5 susirgimai tymais. Vos skiepijimų sumažėjo – susirgimų padaugėjo.

Neigiantieji skiepus savamoksliai, saugantys nuo vakcinų savo vaikus, mojuoja, jų įsitikinimu, pritrenkiančiais, internete rastais tyrimais, cituoja „garsius Rusijos mokslininkus“ ir nemirksėdami vardija rykštes, kurias sukelia vakcinos: nuo alergijos visiems maisto produktams iki autizmo ar neįgalumo.

Kitoje pusėje – medikai, uoliai bandantys aiškinti, pagrįsti, įrodyti teiginius apie vakcinas mokslo argumentais. Jie skėsčioja rankomis ir prisipažįsta besijaučiantys lyg ringe, kuriame kovoja balerina ir boksininkas. Dalies tėvų nejaudina nei mokslo sukurtos žinios, nei medicininio išsilavinimo neturintiems suvokiami palyginimai, kad gyvename ne uždaroje gentyje, kurioje nėra ligų bent jau tol, kol nėra atvykėlio, nes nėra ir imuniteto.

45 metų praktikos turintis Lietuvos infektologų draugijos vicepirmininkas prof. Alvydas Laiškonis prisimena maždaug XX a. 8-ojo dešimtmečio atvejį, kai jis drauge su dar dviem medikais išgelbėjo vaikui gyvybę. Tąkart jie pasipriešino tėvams ir slapta perpylė vaikui kraują, nors tėvai, priklausantys sektai, dėl religinių įsitikinimų iškart perspėjo šios procedūros neatlikti.

Kaip tikina specialistai, antivakcininis judėjimas Europoje pirmiausia atsirado būtent religinėse bendruomenėse, vėliau plito ir šiaip tarp savito gyvenimo būdo šalininkų.

Dalis skeptiškai vertinančiųjų vakcinas pateikia ir kitą argumentą – esą kam skiepytis nuo ligų, kurios liko užmarštyje, praėjusiame neišsivysčiusios medicinos amžiuje. Tačiau dėl skirtingo požiūrio ar priežasčių sumažėjusios skiepijimo apimtys būtent ir lėmė kai kurių infekcijų sugrįžimą, protrūkius.

(Pagal DELFI Sveikata)

Antivakseriai seimūnai

Šiandien išaiškėjo, kad Seime turime keletą antivakserių: Dangutę Mikutienę, Gintarą Tamošiūną, Vitalijų Gailių ir Aureliją Stancikienę:

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė nagrinėti Seimo narių pareiškimą, kuriuo prašoma išsiaiškinti, ar teisėtas buvusio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio įsakymas, draudžiantis į ugdymo įstaigas priimti neskiepytus vaikus.

„Pranešimas priimtas nagrinėti“, – BNS patvirtino teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.

Į teismą kreipėsi Seimo nariai „darbiečiai“ Dangutė Mikutienė, Gintaras Tamošiūnas, liberalas Vitalijus Gailius, ir mišrios Seimo narių grupės atstovė Aurelija Stancikienė.

Parlamentarai prašo teismo išvados, ar nuo sausio 1-osios įsigaliojęs ministro įsakymas neprieštarauja Lietuvos įstatymams, juose įtvirtintiems įstatymų viršenybės, lygių galimybių, konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principams.

(Pagal KaunoDiena.lt)

Priminsiu, kad 2015-ųjų pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė analogišką vieno eilinio antivakserio skundą. Čia nuoroda į pilną Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą:

Nurodė, kad tirdama pareiškėjo ir kitų asmenų analogiškus skundus siekė išsiaiškinti galimą diskriminaciją religijos ir amžiaus pagrindu. Tuo tikslu buvo paprašyta kompetentingų institucijų pateikti nuomonę skunduose minimais klausimais. Tokią nuomonę pateikė Sveikatos apsaugos ministerija, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija bei šios srities mokslininkai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bei Vilniaus universiteto medicinos fakulteto. Atsižvelgdama į šių institucijų argumentus bei į Sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-8 patvirtintos Nacionalinės imunoprofilaktikos 2014–2018 m. programos nuostatas, diskriminacijos sampratą bei Tarnybos praktiką, diskriminacijos religijos pagrindu nenustatė. Pabrėžė, jog abortuotų kūdikių ląstelių nėra nei vienos Lietuvoje skiepijamų vakcinų sudėtyje, o tam tikrų vakcinų gaminimui naudojamos ląstelių linijos negali būti prilyginamos ar laikomos abortuoto kūdikio audiniu.

Tarnyba nurodė, kad nenustatė ir diskriminacijos dėl amžiaus. Skiepijimų kalendorius yra sudaromas atsižvelgiant į vaiko fiziologinius ypatumus, įvairių vakcinomis valdomų ligų ypatumus taip, kad kiekvieno amžiaus vaikai gautų jiems optimaliai parinktas vakcinas. Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius numato ir mokyklinio amžiaus vaikų skiepijimą, tačiau jiems skiepijamos kitos, jų amžių atitinkančios vakcinos, todėl vaikų anatominių bei fiziologinių ypatumų, užkrečiamųjų ligų plitimo vaikų kolektyvuose epidemiologinių ypatumų negalima laikyti diskriminavimu amžiaus pagrindu. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju asmenys traktuojami skirtingai ne pagal tai, kokius įsitikinimus jie turi ar kokio amžiaus jie yra, tačiau pagal tai, ar jie yra paskiepyti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs tai, jog diskriminacija arprivilegijomis nelaikytinas toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu taip siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas, 1995m. sausio 24 d. išvada).

Ministerija nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad draudimas lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas neskiepytiems vaikams yra diskriminacinis. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju asmenys traktuojami skirtingai ne pagal tai, kokius įsitikinimus jie turi ar kokio amžiaus jie yra, tačiau pagal tai, ar jie yra paskiepyti. Ministerija pažymėjo, kad neneigia asmenų teisės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, tačiau mano, jog ši teisė yra neatsiejama nuo teisės aktų nustatytų pareigų (įskaitant vaikų skiepijimą) vykdymo. Konstitucijos 38 str. 2 d. įtvirtinta valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę. Valstybė, atsižvelgdama į nacionalines sąlygas ir savo galimybes, taip pat turi užtikrinti visas sąlygas vaikui gyventi ir augti sveikam. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

Tikiuosi, kad ir šįsyk teismas priims mokslu ir visuomenės interesais paremtą nutarimą.