Pristatoma 2016-2017 žmogaus teisių apžvalga
Rengiant – o turbūt ir skaitant Apžvalgą – neišvengiamai susiduriame su jausmu, kad kiekvieno iš mūsų asmeninės laisvės erdvė traukiasi. Retrospektyviai pažvelgę į praėjusius metus Lietuvoje skaičiuojame saviraiškos ir žiniasklaidos laisvės ribojimo, abortų draudimo iniciatyvas, matome baudžiamosios politikos griežtinimą ir vis dažnesnį valstybės kišimąsi į privatų asmenų gyvenimą. Tuo tarpu tarptautiniame diskurse vėl pasigirsta svarstymai, kad atsidūrėme „post-žmogaus teisių eroje“.
Svarbu su tuo nesusitaikyti. Mūsų asmeninė laisvė, galimybė rinktis, yra neatsiejama mūsų žmogiškojo orumo, visų mūsų teisių pagrindo, dalis. Atbukimas pasikėsinimams suvaržyti šią mūsų laisvę, besiplečiančių ribojimų ir draudimų normalizavimas būtų didžiausias mūsų pralaimėjimas.
Pastarieji metai taip pat parodė, kad plačioji visuomenė toli gražu ne bejėgė reaguodama į esamus ar ruošiamus mūsų teisių varžymus: susidūrus su plačiu pasipiktinimu, buvo atsisakyta siūlymų žiniasklaidą įpareigoti ruošti 50% gerų ir 50% blogų naujienų, protestuojant pilietinei visuomenei ir medikams, atsisakyta neracionalių dirbtinio apvaisinimo suvaržymų, o viešosios nuomonės spaudimas ir #metoo judėjimas Lietuvoje paskatino rimtai pažvelgti ir pritaikyti atsakomybę už seksualinį priekabiavimą.
Parsisiųsti apžvalgą (PDF)