Prikiškim katalikams jų nekatalikiškumą
Laima Andrikienė: Galbūt pasakysiu Lietuvoje nepopuliarų dalyką, tikriausiai nepopuliarų, bet aš pasakysiu taip, kaip man atrodo. Šiandien aš apie tai kalbėjau ir čia, Vatikane. Aš negaliu suprasti ir negaliu susitaikyti su tuo, kad jeigu mes esame tauta, kur 77%, ar šiek tiek mažiau – 75, sakome esą Romos katalikai, ir mes negalime priimti 1100 žmonių, kurie ieško prieglobsčio Europoje? Ir mes sakomės esą katalikai? Galbūt reikia mums daugiau žmonėms aiškinti, bet šitos fobijos žemina Lietuvą, jos nepriimtinos. Mes turime tai suvokti visi ir padaryti darbą. Galbūt ateis diena kai mums reikės pagalbos? Taip jau buvo praeityje.
Ir dar vienas dalykas. Lietuva dabar tarsi atrado, kad 30 procentų mūsų žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Gėda, kad šitiek metų būdami Europos Sąjungoje mes nesugebame trečdalio žmonių ištraukti iš skurdo liūno. Socialinė atskirtis Lietuvos visuomenėje ne mažėja, o didėja, turtingieji turtėja, o tie, kurie gyvena žemiau skurdo ribos, jie tarsi be vilties palikti. Negali būti šitaip katalikiškame krašte! Mes turime dirbti sutelktom jėgom. Pasitelkdami geros valios žmones galime padaryti daugiau gerų darbų negu mes esame ligi šiol Lietuvoje nuveikę.
(Pagal bernardinai)
Nepaisant to, kad mums labai kliūna diskriminacinės bažnyčios moralės normos, daugelis laisvamanių ir tikinčiųjų vertybių sutampa. Tad gerai kartais priminti katalikams, kad jie savo tikėjimą išreikštų pagalba pabėgėliams ir vargšams, o ne maldomis ar trukdymu kitiems žmonėms gyventi laimingai.