Atsargiai – būrėjų pinklės
Lietuvą sukrėtusių įvykių vis dažniau situaciją pakomentuoti prašoma ne psichologų, analitikų, pareigūnų, o žmonių, buriančių iš kortų, rankų delnų ar kavos tirščių. Pastarieji jau suskubo atskleisti savo vizijas, susijusias su Kražių žudynėmis, iš pareigūnų atimto kalašnikovo istorija, skaudžia šeimos avarija Radviliškyje.
– Kas vyksta su visuomene, kai svarbiausi įvykiai mieliau aiškinami kortų būrimais nei kvalifikuotais pareigūnų tyrimais ir psichoanalitikų darbu? – „Vakaro žinios“ paklausė psichologo psichoterapeuto Gedimino NAVAIČIO.
– Mūsų visuomenei – pereinamoji būsena dvasine prasme. Todėl jos negalima apibrėžti kaip buvusios ateistinės visuomenės, bet negalima apibrėžti ir kaip laisvamaniškos ar tikinčių žmonių visuomenės. Jei mūsų visuomenė būtų ateistinė, tuomet visokie ekstrasensai, šamanai, aiškiaregiai ar būrėjai čia neturėtų ką veikti. O jei visuomenė būtų tikinti ir žmonės būtų orientuoti į tikėjimą, tuomet visi minėti žmonės taip pat neturėtų ką veikti.
Manau, tik Lietuvoje įmanoma tokia žavi nesąmonė, jog moteris, prisistatanti vyriausiąja Lietuvos ragana, neginčijant jos teisės būti ragana, tuo pačiu metu teigia vaikštanti į bažnyčią. Tokie dalykai panašūs į juokingą paradoksą. Taip būti negali. Kaip negali būti tikintis katalikų kunigas satanistas. Tad tam tikra prasme dalis mūsų visuomenės yra atsidūrusi ar pati save pastačiusi už absurdo ribų. Tuo pačiu metu deklaruojamas tikėjimas, netikėjimas ir burtai.