Nepriimant įstatymo dėl lyties keitimo, transseksualumo gydymo tvarką siūloma palikti ministerijai
„Atsiranda žmonių, ne vienas ir ne du, nedaug, bet per metus keletas atsiranda, ir jiems reikia tą pagalbą reglamentuoti“, – pabrėžė viceministrė.
Tuo pačiu Civiliniame kodekse norima palengvinti lytį pakeitusiems asmenims galimybę gauti naujus dokumentus. Dabar lytį pakeitę asmenį gauti naujus dokumentus gali tik kreipdamiesi į teismą ir ten įrodinėdami naują savo tapatybę.
Anot projekto, „pilnamečiui, nesusituokusiam asmeniui, kuriam nėra apribotas veiksnumas tam tikroje srityje ir kuriam atlikta chirurginė išorinių lyties požymių korekcija, civilinės būklės aktų įrašai keičiami pateikus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotą sveikatos priežiūros įstaigos pažymą“.
Dabar lytį pakeitę asmenį gauti naujus dokumentus gali tik kreipdamiesi į teismą ir ten įrodinėdami naują savo tapatybę.
Civilinis kodeksas, kuriame kalbama apie transseksualius asmenis, priimtas 2000 metais, bet realiai nuostata dėl lyties keitimo neveikia, nes nėra priimtų reikiamų įstatymų. Seimui ne kartą mėginta teikti su lyties keitimu susijusius įstatymų projektus, bet visi jie būdavo atmetami. Grupė parlamentarų 2013 metais yra parengusi Civilinio kodekso pakeitimo projektą, kad „medicininis lyties pakeitimas Lietuvoje draudžiamas“.
Lietuva 2007 metais pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl to, kad nėra įstatymo, reglamentuojančio lyties keitimo tvarką. Pernai Europos Tarybos Ministrų Komitetas, prižiūrintis Strasbūro teismo sprendimų vykdymą, nutarė taikyti prieš Lietuvą priimto sprendimo vykdymo sustiprintą priežiūrą ir paragino šalies institucijas pabaigti teisėkūros procesą.
(Pagal 15min.lt)
Viena mano draugė pasikeitė lytį. Jai ir taip pakankamai sudėtingoje situacijoje iškilo labai daug problemų dėl Lietuvos išsidirbinėjimo šioje srityje. Dokumentų pakeitimas užtruko daugelį metų, kainavo daug pinigų, biurokratinio tyčiojimosi ir kabinėjimosi keliaujant su pasu, rodančiu neteisingą lytį. Tokių problemų Lietuvoje neturėtų būti – nes joms išspręsti nereikia visiškai nieko daryti: priimi įstatymus, išduodi dokumentus ir problema išspręsta.