Supermaistas neatskiriamas nuo maisto

  • 2022-01-22
  • Laisvamanis
  • Mityba

Lietuvos rytas rašo:

Pandemija ne vieną paskatino peržiūrėti savo mitybos racioną ir jį papildyti sveikesniais produktais, valgyti daugiau daržovių ir atrasti supermaistu vadinamus produktus.

Panašu, kad šie įpročiai niekur nedings ir taps dar ryškesne maisto tendencija šiemet

Wikipedia sako Supermaistas yra rinkodaros/marketingo, o ne mokslininkų ar dietologų terminas.

Jeigu valgote “supermaistą” (kakavą, grikius, pomidorus, ramunėles, pienes, žiedinius kopūstus, spanguoles, ciberžolę, obuolius, graikinius riešutus, moliūgus, moliūgų sėklas, ispaninių šalavijų (čija) sėklas, bananų miltus, bananų žievę, avokadus, dygliuotojo ožerškio (angl. Goji) uogas, linų sėmenis, juodgrūdės sėklas, liesą ir riebią žuvį, liesą mėsą, lašišą, laboratorijoje sukurtas baltymų ir energijos praturtintas brioche bandeles, kefyrą, šaltalankius, šermukšnius, mėlynes, aronijas, špinatus, lapinius kopūstus, granatus, bolivines balandas, šilauoges, batatus, jūros dumblius, avižas, kokosų aliejų, morkas, česnakus, burokėlius, mėlynes, migdolus, lazdynų riešutus, juodąjį šokoladą, kriaušes, vyšnias, abrikosus, braškes, jogurtą, brokolius, šparagus, vištieną, lęšius, pupeles, kiaušinius, žalumynų daigus, sėlenas) - tai puiku, jeigu jums skanu, egzotiška ar praplečia jūsų maisto įvairovę, bet nesitikėkite nuo šių produktų tapti sveikesniais.

Šį “supermaisto” sąrašą surinkau iš kokių 20 straipsnių Delfio skyrelyje “supermaistas” ir jo neatskiriu nuo bet kokio kito maisto.

Priminimas

Sveikos mitybos principai nesikeičia:

  • Valgykite įvairų maistą
  • Nepersivalgykite

Jeigu nepatinka spirulinos skonis, tai nevartokite jos

  • 2019-08-25
  • Laisvamanis
  • Mityba

Patarkit kaip pasigaminti smoothie su spirulina, kad nebūtų baisiai šlykštus, būtų įmanoma gerti etc etc

– klausimas vienoje Facebook grupėje

Atsakymas:

Jeigu neskanu, tai nevalgyk spirulinos.

Taip pat derėtų žinoti, kad spirulina pardavinėjama kaip papildas niekuo nenaudinga.

Visų pirma, nėra pagrindo manyti, kad spirulina būtų kuo nors labai jau išsiskiriantis maistas, o antra, įvairūs tyrimai rodo, kad spirulina niekuo nenaudinga.

Tingiu versti iš anglų kalbos, tad tiesiog pacituosiu Vikipediją:

Research

According to the U.S. National Institutes of Health, scientific evidence is insufficient to recommend spirulina supplementation for any human condition, and more research is needed to clarify whether consumption yields any benefits.

Administration of spirulina has been investigated as a way to control glucose in people with diabetes, but the European Food Safety Authority rejected those claims in 2013. Spirulina has been studied as a potential nutritional supplement for adults and children affected by HIV, but there was no conclusive effect on risk of death, body weight, or immune response.

Maisto derinimas sveikam gyvenimui ar svorio metimui nereikalingas

  • 2019-08-24
  • Laisvamanis
  • Mityba

Mityba yra pilna dietų ir mitų, kuriuos propaguoja bet kas, kas tik netingi ir bet kas, kas gali iš to pasipelnyti.

TLDR; Maisto derinimas (tikėjimas, kad tam tikrų maisto derinių negalima valgyti vienu metu) neturi jokio pagrindo.

Apie maisto derinimą buvo kalbama jau senovės Indijoje, tačiau Vakaruose ši teorija išpopuliarėjo prieš šimtą metų […] Bet ar išties verta vadovautis maisto derinimo principais?

Maisto derinimo teorijoje sakoma, kad yra tinkami ir netinkami maisto deriniai. Vieni pagrindinių principų yra šie: nevartoti baltymų su angliavandeniais (pvz., mėsos su bulvėmis); nemaišyti skirtingos rūšies baltymų (pvz., žuvies ir grietinėlės) bei saldžių ir rūgščių vaisių (pvz., banano ir kivio); nevalgyti vaisių su daržovėmis ar kitais maisto produktais.

Pagal šią teoriją įvairius maisto produktus (išskyrus vaisius) galima valgyti kartu su daržovėmis, o vaisius tinka derinti tik tarpusavyje pagal jų rūgštingumą.

15min

Skirtingas virškinimo greitis?!

Dietologė E.Saukaitytė-Butvilė patikina, kad maisto derinimo teorija ir jos nauda sveikatai moksliškai nėra įrodyta.

Maisto derinimo šalininkai dažniausiai nurodo du argumentus, kodėl negalima valgyti nesuderinto maisto. Vienas jų sako, kad maisto produktai virškinami skirtingu greičiu, tad jei valgomas greitai virškinamas produktas (pvz., obuolys) kartu su ilgai virškinamu (pvz., mėsa) – greičiau suvirškintas maistas negali pasišalinti iš skrandžio ir ima jame pūti ar rūgti.

„Tačiau skrandžio terpė yra stipriai rūgštinė, o skrandžio rūgštis nužudo su maistu patekusias bakterijas, taip pat ir puvimo, todėl maisto puvimas ar rūgimas skrandyje tiesiog neįmanomas“, – prieštarauja E.Saukaitytė-Butvilė.

Virškinimui reikalingi fermentai veikia skirtingo rūgštingumo terpėse?!

Kitu argumentu yra teigiama, kad skirtingų maisto medžiagų virškinimui reikalingi skirtingi fermentai veikia skirtingo rūgštingumo (pH) terpėse, todėl negali suskaidyti dviejų skirtingų produktų tuo pačiu metu.

„Tiesa, kad skirtingi virškinimo fermentai veikia skirtingo pH terpėse, tačiau žmogaus organizmas yra prisitaikęs skaidyti įvairius maisto produktus ir turi puikiai veikiančią virškinimo sistemą.

Tarkime, baltymai pradedami virškinti skrandyje (rūgštinėje aplinkoje), o tolesniam jų skaidymui plonosiose žarnose reikalinga šarminė aplinka, kuri sukuriama šioje žarnyno dalyje neutralizuojant rūgštis. Tad pats organizmas kontroliuoja skirtingų virškinamojo trakto vietų rūgštingumą, palaikydamas jį tokį, kokio reikia atitinkamam maistui skaidyti“, – paneigia dietologė.

Ji taip pat priduria, kad atidžiai panagrinėję maisto produktų sudedamąsias dalis pamatytume, jog beveik nėra produktų, susidedančių vien tik iš baltymų, riebalų ar angliavandenių. Ir šis faktas, anot medikės, įrodo, kad minėti maisto derinimo principai nėra teisingi.

Virškinimo sutrikimai

Maisto derinimo reikšmė virškinimo sutrikimams Taip pat neretai teigiama, kad netinkamas maisto derinimas gali būti virškinimo sutrikimų ir prastos savijautos priežastis, o pagal maisto derinimo principus sudaryta mityba gali padėti atsikratyti ar net išvengti šių problemų.

E.Saukaitytė-Butvilė ir šiuo aspektu išlieka skeptiška: „Labiau tikėtina, kad virškinimo sutrikimų ir prastos savijautos priežastis bus ne netinkamas maisto derinimas, bet per gausios porcijos ar dažnas užkandžiavimas, o tai trukdo virškinimo sistemai visiškai suvirškinti į ją jau patekusį maistą.“

Kaip sveikai maitintis

Taisyklės gan paprastos:

GMO kukurūzai: 21-erių metų tyrimų apibendrinimas – rezultatai vienareikšmiškai teigiami

Lietuvos rytas skelbia straipsnį „Naujausias tyrimas apie GMO: netrūks tokių, kuriems rezultatai nepatiks„.

Žurnalistams dvejetas už idiotišką fokusavimą!

Nežinau, kodėl straipsnio pavadinimą sufokusavo į tą „rezultatai nepatiks“, nes tyrimo rezultatai yra nuostabūs – iš kurios pusės bepažiūrėtum į GMO kukurūzus, taip jie vis geriau pasirodo. Ir derlius didesnis, ir sveikesni žmonėms – juose mažiau mikotoksinų (mycotoxins), ir aplinkinių organizmų nepaveikė, išskyrus sumažinio kukurūzus veikiančių parazitų kiekį.

Žurnalistams trejetas už „naujausią tyrimą“!

Tiesa, kad tyrimas naujas. Bet moksle gi esmė yra ne naujumas, o kokybė. Šio tyrimas yra meta-analizė apibendrinanti 21-erių metų geriausiai kontroliuojamų tyrimų apžvalgą. T.y. genetiškai modifikuoti kukurūzai ūkininkų auginami nuo 1996 – (jau daugiau nei 20 metų) ir plačiai ištirti. Šios metaanalizės autoriai atrinko geriausiai kontroliuojamus tyrimus ir juos apibendrino. Tad šio tyrimo kontekstas yra ne naujumas, o mastas ir kokybė.

Kaip ten bebūtų, pacituosiu Lietuvos Rytą:

Dėl įvairių – dažniausiai nemokslinių – priežasčių nerimauta dėl GMO poveikio žmonių sveikatai. Ši analizė patvirtino, kad GMO ne tik nekelia pavojaus žmonių sveikatai, bet iš tiesų gali daryti teigiamą poveikį.

Grybelių gaminamos nuodingos medžiagos – mikotoksinai – yra žmonėms ir gyvūnams nuodingi ir kancerogeniški junginiai. Nemenkoje dalyje genetiškai nemodifikuotų ir organinių kukurūzų yra nedideli mikotoksinų kiekiai. Besivystančiose šalyse šios medžiagos dažniausiai pašalinamos valant – bet rizika išlieka. GM kukurūzuose mikotoksinų gerokai mažiau, nes augalai modifikuojami taip, kad juos mažiau pažeistų vabzdžiai. Vabzdžiai augalų imuninę sistemą silpnina, todėl juos lengviau paveikia mikotoksinus gaminantys grybeliai.

Savo analizėje tyrėjai tvirtina, kad iš šios studijos galima „daryti nedviprasmiškas išvadas, padedančias padidinti visuomenės pasitikėjimą maisto produktais, gaminamais, naudojant genetiškai modifikuotus augalus.“

Nors diegiant GMO žemės ūkyje, klausimų tikriausiai dar kils, į kai kuriuos aštriausius ši analizė atsakė visiškai aiškiai. Be to, ši informacija gali padėti įtikinti ūkininkus ir kompanijas genetiškai modifikuotų kukurūzų auginimo nauda sveikatai ir finansams. Kai kas jau vadina šią meta-analizę GMO debatų „paskutiniuoju skyriumi“.

Pirminis šaltinis

  1. Nature – Scientific Reports – Impact of genetically engineered maize on agronomic, environmental and toxicological traits: a meta-analysis of 21 years of field data

 

Tam kad būtum vegetaru, nebūtina prisigalvoti niekų

Jeigu norite būti vegetarais – būkite. Bet kam kalbėti visokias nesąmones?

Laidoje dalyvavęs vegetarinės virtuvės šefas Žilvinas Užkuraitis pasakos, kad visa jo šeima – vegetarai, o jo 22 metų sūnus net neragavęs mėsos, žuvies ir kiaušinių.

Ž. Užkuraičio šeima nevalgo mėsos, kiaušinių, grybų, žuvies. Ir viskam jis turi paaiškinimą – žuvies nevalgo, nes ji turi kirminų (ypač stinta), ir jie žūsta tik esant 300 laipsnių temperatūrai, kiaušinių nevalgo, nes tai vištų menstruacijos, turi daug estrogenų.

Žilvinas daug ką, net šašlykus, gamina iš miltų – vadinamo saitano, kuris turi baltymų, kurių reikia žmogui, nes žmonės yra baltymingos struktūros. Tiesa, Žilvino nuomone, miltai pas mus falsifikuojami. Pašnekovas sako, kad kai malami grūdai atskiriamas krakmolas ir baltymas (glitimas), kuris brangiai parduodamas užsienyje, o krakmolas lieka, tad jis ir parduodamas įmaišius truputėlį baltymų ir pavadinus juos miltais. Žmonės valgydami miltus, kuriuose tik krakmolas, tunka,  nes seilių fermentai išskiria cukrų, atsiranda ligos.

(Pagal Virtuvės šefas Ž. Užkuraitis – apie veganišką mitybą ir miltus | KaunoDiena.lt)

Aš pats palaikau vegetarus dėl etikos priežasčių, tačiau ideologijos brukimas remiantis melu, pramanais ir pusiau tiesomis tikrai neprideda pasitikėjimo.