Ekologinis ūkininkavimas švaisto ir žemę ir pinigus

Pasak LRT:

Savivaldybė perka ir maisto produktus ugdymo įstaigoms – pagal naują tvarką, trečdalis turi būti ekologiški. valdininkė skaičiuoja, kad šie produktai gerokai brangesni, o ūkininkų atstovai sako, tinkamų gali ir trūkti.

Ekologiški maisto produktai yra grynai rinkodaros terminas ir deja nėra nei sveikesni žmonėms, nei geresni aplinkai - tokiam pačiam kiekiui “ekologinių” produktų užauginti reikia gerokai daugiau žemės.

Papildyta 2023-02-01, kad problema būtų išryškinta:

Žmonių pasaulyje yra labai daug ir jų toliau daugėja. Žmonėms pamaitinti reikia užauginti vis daugiau maisto. Mes jau naudojame visą labiausiai žemdirbystei tinkamą žemę. Toliau plėstis galime tik laukinės gamtos sąskaita. Bet… mes labai labai norime ne tik išsaugoti kas belikę iš laukinės gamtos, bet būtų dar geriau, jei sugražintume gamtai dalį žemės, kurią iš jos jau “atėmėme”.

Žemės švaistymas neefektyviems ūkininkavimo būdams (tokiems kaip “ekologiškas” ūkininkavimas ar biodinaminis ūkininkavimas) yra labai žalinga ir aplinkai ir žmonijai.

Nuorodos apie “ekologinį” ūkininkavimą.

Ar tikrai verta pirkti ekologiškus produktus vietoj įprastų? Ko gero – ne

  • 2016-01-27
  • laisvamanis
  • Mityba

Ar verta pirkti vaikui ekologiškus sausainius vietoj neekologiškų? Vertinant ekologišką perdirbtą maistą, dažnu atveju tikrai ne. Pagrindinis skirtumas yra kaina, o maistiniu atžvilgiu ekologiškas ir neekologiškas maistas skirtumų neturi. Mokslinių tyrimų metu retai randama daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų ar antioksidantų, o jei randama, tai atsitiktiniai atvejai.

Dažnas ekologiškų maisto produktų gerbėjas argumentuoja, kad ekologiškuose produktuose nėra cheminių medžiagų – trąšų, hormonų ir pan. Taip, tačiau kai kuriuose įprastuose produktuose jų irgi nėra. Paradoksas: ekologiškas su chemija, o įprastinis be. Būna ir taip.

(Pagal tavovaikas.lt)