Alytaus r. kandidatas Antanas Monkeliūnas – apie moteris politikoje: geriau gal vyrai

Lietuvos centro partija gauna dvejetą už seksizmą. Šios partijos kandidatas į Alytaus rajono savivaldybės tarybą Antanas Monkeliūnas sakė:

„Mūsų grupėje yra moterų, bet mano tokia nuostata, kad vyrai geriau tinka politikai. Tegu neužpyksta moterys, man kažkaip tai pagal aukščiausią lygį valdžių, kai moteris yra Prezidentūroje, Seime - nelabai, kažkaip nesinori moterų, geriau vyrai“, - kalbėjo A. Monkeliūnas.

Pagal Delfi

Sveikatos apsaugos ministerija paruošė papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektą

Pagal SAM:

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė ir Vyriausybei teikia svarstyti papildomosios ir alternatyviosios medicinos projektą, kuriuo pirmą kartą Lietuvos istorijoje būtų reglamentuota ši medicinos sritis. Tai reiškia, kad sveikatos priežiūros praktikos, „netelpančios“ į klasikinės medicinos sampratą, pagaliau bus aiškiai apibrėžtos ir turės atitikti keliamus aukščiausius kokybės ir saugumo reikalavimus.

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis teigia, kad šiuo įstatymo projektu yra siekiama, kad papildomajai ir alternatyviajai sveikatos priežiūros veiklai priskirtinas paslaugas teiktų kompetentingi sveikatos priežiūros specialistai, įgiję tam būtiną kvalifikaciją.

Taip pat ateityje papildomos ir alternatyvios medicinos paslaugas teikiantys asmenys turės įgyti tam reikiamą išsilavinimą, o juos rengiančioms mokslo institucijoms rekomenduojama rengiant mokymo programas pasitelkti ir atitinkamų asociacijų atstovus, turinčius ilgametę šios veiklos praktinę patirtį.

Pastaruoju metu viešosiose erdvėse vis daugiau ir daugiau reprezentuojama teigiamas šios veiklos paslaugų poveikis žmogaus sveikatai, kas paskatina visuomenės didesnį domėjimąsi ir naudojimąsi papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugomis. Tad valstybės institucijoms, atsakingoms už visuomenės sveikatos priežiūrą, tampa svarbus uždavinys, siekiant išvengti didėjančios užkrečiamų ligų, infekcijų bei nepageidaujamų psichologinės savijautos, emocinės sveikatos pasikeitimų rizikos, parengti priemones, padedančias užtikrinti ne tik šios veiklos paslaugų kokybę, bet ir saugumą. Tad šiuo klausimu visi sprendimai turi būti pagrįsti mokslu ir racionaliu protu.

Be to, atkreipiame dėmesį, kad papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugas nebus finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Už jas, kaip ir iki šiol, žmonės turėtų susimokėti patys.

Ką visa tai reiškia?

Lietuva nepasimokė iš kitose pasaulio šaluyse padarytų klaidų ir ketindama reglamentuoti alternatyviosios „medicinos“ paslaugas kuria dvigubus standartus – vieni standartai taikomi tikrai medicinai, o visiškai kiti standartai taikomi visokiai pseudomedicinai.

Vietoj to, kad būtų ginamos pacientų teisės, vietoj to, kad būtų draudžiama pardavinėti žinomai neveikiančius „gydymo“ būdus ir gydymo būdus, prieštaraujančius mokslo žinioms, bus skatinamas tokių pseudo-mokslus propaguojanačių profesinių organizacijų kūrimas, bei jų „bendradarbiavimas“ su švietimo įstaigomis.

Reikalavimas būti įgijus atitinkamą išsialvinimą yra paprasčiausiai beprasmis. Tai, kad kas nors išmoks homeopatijos principus, tik reikš, kad žmogus įgijo realybės ir mokslo neatitinkantį išsilavinimą.

Pacientams bus sudaromas klaidingas įspūdis – „valdžia gi neįteisintų, neveikiančių dalykų, matyt šita homeopatija/dėlių terapija/akupunktūra/ar kt. pseudomokslas yra veiksmingas“.

Nežinau, ko Sveikatos apsaugos ministerija tikisi iš dantukų fėjų bakalauro, burtažodžių magistro ar tipo diplomuoto „vienas guru iš Indijos sakė, kad šita žolelė padės“ diplomu.

Kaip reikėtų reguliuoti alternatyviąją mediciną?

Reikėtų siekti, kad būtų ginamos vartotojų ir pacientų teisės:

  1. kad vartotojai būtų informuojami (apie tinkamai kontroliuojamus mokslinius tyrimus, kurie pagrindžia ar paneigia gydymo priemonės ar paslaugos efektyvumą), apie galimus šalutinius poveikius ir keliamą riziką
  2. kad vartotojams nebūtų teikiamos žinomai neveikiančios gydymo priemonės ir paslaugos t.y. dalykai, kurių efektyvumas yra ne didesnis už placebo efektą (pvz. homeopatija, akupunktūra, didelės vitaminų dozės, manualinė terapija, ir pan.)
  3. kad vartotojams nebūtų teikiamos sveikatos paslaugos, kurių efektyvumas bei saugumas yra nepatikrintas bei neįtikėtinas remiantis naujausiomis mokslo žiniomis.

Reikėtų siekti, kad įmonės teikiančios su sveikata susijusias paslaugas, negalėtų skleisti nepagrįstų teiginių (pvz. apie imuniteto stiprinimą, apie detoksifikaciją, apie homeopatijos (cukraus tablečių) galimybę išgydyti nuo bet kokios ligos), negalėtų be tinkamai kontroliuojamų klinikinių tyrimų ar ignoruojant tyrimų visumą teigti, kad viena ar kita žolelė ar jų kombinacija padės nuo vienos ar kitos ligos.

Reikėtų siekti, kad įmonės negalėtų skleisti ir abstrakčių, nespecifinių teiginių, kurie skatintų vartotojus, padaryti neteisingas išvadas apie gydymo priemonių veikimą ar efektyvumą. Pvz. „magnetinis pakabukas tinkamas naudoti esant artritui“ (konkrečiai neteigiama, kad pakabukas išgydys ar padės nuo artrito, bet pirkėjui peršama mintis, kad taip nutiks).

Negalima atiduoti alternatyviosios medicinos licencijavimo ir akreditavimo šių šakų profesinėms organizacijoms, nes kitų šalių patirtis rodo, jog tai padeda tik konkurencijos eliminavimui ir aptarnavimo kokybei, tačiau ne paslaugų veikimui, saugumui ar efektyvumui užtikrinti.

Tokį reguliavimą turėtų atlikti su alternatyviąja medicina jokių sąsajų neturinčios organizacijos ir medicinos ekspertai.

Reikėtų užtikrinti, kad procesas leidžiantis apskųsti neveikiančias (bei įtariamai neveikiančias) medicinos priemones bei paslaugas būtų lengvas. Kad įmonės, kurių paslaugos ar priemonės yra apskųstos privalėtų nedelsiant pateikti saugumo ir efektyvumo įrodymus, o nepateikus pakankamų įrodymų, būtų labai griežtai baudžiamos.

Mokslas ir alternatyvioji medicina

Derėtų atkreipti dėmesį, kad gydymo skirstymas į mediciną ir alternatyviąją mediciną prisideda tik prie dvigubų standartų taikymo.

  • Gydymo būdas arba veikia, arba neveikia.
  • Gydymo būdas arba yra patikrintas, arba yra nepatikrintas.
  • Jeigu jis nepatikrintas, tai kodėl leidžiama eksperimentuoti su žmonėmis?
  • Jeigu gydymo būdas yra patikrintas, veikia ir yra saugus – tai puiku, tai yra medicina.
  • Jeigu gydymo būdas yra patikrintas ir neveikia – tai kokia gi čia alternatyva?
  • Ką daryti? (LABAI LABAI SVARBU!!!)

    • Perskaitykite įstatymo tekstą!
    • Parašykite Sveikatos apsaugos ministerijai – apie tai, kad šis įstatymas negina pacientų teisių.
    • Parašykite savo išrinktiems Seimo nariams, kad toks įstatymas neapsaugo pacientų nuo neteisingos informacijos.

    Pirminiai šaltiniai

    Kandidatai į prezidentus vs laisvamaniškos vertybės

    Gitanas Nausėda – panašu, kad tai politikierius nenorintis įžeisti nė vienos grupės, bet neketinantis daryti visiškai nieko, kad situacija būtų pakeista.

    Gitano Nausėdos pasisakymas lrytas:

    „Homoseksualūs asmenys turi jaustis visateisiais piliečiais, mes negalima numoti ranka į tai, kad didžioji dauguma Lietuvos žmonių dar negali balsuoti už, jie nėra pasiruošę. Gal diskusijose nereikės laužyti rankų, kad įstatyminiu būdu būtų priimti tam tikri teisės aktai, reikėtų, kad tai gimtų visos visuomenės sutarimu. Visiems dėl to būtų paprasčiau gyventi“, – pasakojo ekonomistas. Jis teigė, kad tokiu būdu būtų galima išvengti „trinties ir nepasitenkinimo“. „Mūsų visuomenė šiuo klausimu yra dar labai konservatyvi“, – situaciją vertino jis.

    Apie abortus jo pasisakymą sunku interpretuoti, gali būti, kad jis prieš draudimą, bet gali būti, kad jis už bet kokį moterų atkalbinėjimą nuo abortų:

    „Reikia spręsti iš kitos pusės – nedrausti moteriai to, ką gyvenimas priverčia padaryti, bet edukuoti taip, kad tokių situaciją susidarytų kiek galima mažiau. Kad žmonės suprastų, jog turi būti tokie santykiai, kad nereikėtų vaikučio tokiomis sąlygomis aukoti“, – pasakojo G.Nausėda.

    Skleidžia keistas sąmokslo teorijas apie liberalizmą (žr. video kuris pridėtas prie to straipsnio lryte).

    Vygaudas Ušackas – tipiškas konservatorius, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys. Panašu, kad jo vertybės nelabai sutampa su laisvamaniškomis vertybėmis.

    Nepaisant to, jis visgi pasisako už dvigubą pilietybę

    „Įtvirtinkime žodžius, kad kiekvienas lietuvis, kur jis bebūtų, yra svarbiausia vertybė, ir pagaliau užbaikime ginčus dėl dvigubos pilietybės“, – kalbėjo jis.

    Tikintis religiniais niekais (arba bent jau tuo manipuliuojantis):

    Su savo mylimos šeimos ir jūsų palaikymu bei Dievo palaima aš sieksiu būti jūsų viltis, valia ir išmintis“, – tęsė V.Ušackas.

    Atvertos durys gimdyti namuose (arba politikieriai tiki, kad šeimos sugeba įvertinti gimdymo komplikacijų riziką)

    Už tokias Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo keturi, dar 34 susilaikė. Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo sausio.

    Mediko išsilavinimą turintis socialdemokratas Juozas Olekas siūlė balsuoti prieš pataisas, – jo teigimu, gimdymas namuose yra pavojingas.

    Vietoje to socialdemokratas siūlė kuo artimesnes namams sąlygas sukurti ligoninėse.

    „Užtikrinti artimesnes namų aplinkai gimdymo sąlygas medicinos įtaigose būtų žymiai teisingesnis žingsnis, nei lengvai nusileisti, tai pavojinga tiek ateinančiam į pasaulį naujam žmogui, tiek gimdančiai mamai“, – sakė J. Olekas.

    […] Andrius Navickas teigė, kad „šeimai reikia sugrąžinti kuo daugiau atsakomybės ir šeima turi nuspręsti, kur vyks gimdymas“. „Kalbėsiu apie Bažnyčios socialinį mokymą, kuris labai aiškiai pasako, kad šeima yra pirmesnė už valstybę, ir visos problemos atsiranda, kaip valstybė pradeda mokyti šeimą. Mes sergame ta pačia liga, galvodami, kad valstybė geriau žino negu tėvai, nes šeimos tarsi nesugeba apsispręsti, kas geriausia vaikui“, – sakė A. Navickas.

    Kiek vaikų turi numirti gimdant namuose, kad visgi visuomenė galėtų įsikišti? Pvz. JAV 10 000 gimdymų namuose miršta 13 kūdikių, o gimdant ligoninėje – tik 3,5 iš 10 000. Štai tarptautinė tyrimų apžvalga rodo, kad Australijoje gimdant namuose miršta 1,8 iš tūkstančio (ir tik 0,8 iš tūkstančio gimdant ligoninėje), Švedijoje gimdant namuose tenka 2,2 mirtys tūkstančiui gimdymų  palyginus su 0,7 mirčių gimdant ligoninėje. (Tiesa tyrimai rodo, kad yra ir šalių, kur mirčių skaičius yra iš esmės vienodas gimdant namuose ir gimdant ligoninėje, bet nepamirškite, kad ligoninėje gimdyti būtina turint papildomų rizikos  veiksnių… Tad iš esmės skaičiai vienareikšmiškai rodo – dėl tokio leidimo Lietuvoje be reikalo mirs vaikai.

    Gimdymo namuose šalininkai jo įteisinimo siekia argumentuodami, kad moteris psichologiškai ramiau jaučiasi gimdydama namuose, šeimos aplinkoje.

    Pataisas inicijavo Sveikatos apsaugos ministerija, argumentuodama, kad šeimos gimdyti namuose nusprendžia ir to neįteisinus, tad reikėtų šią sritį reglamentuoti. „Žmonės gimdo namuose, tokia yra realybė, tai yra jų pasirinkimo teisė. To negalima ignoruoti, todėl valstybė turi aiškiai nustatyti taisykles, kurių būtina laikytis, siekiant užtikrinti saugumą“, – yra sakęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

    (Pagal lzinios)

    Remiantis tokiu pat argumentavimu Seimas ketina įteisinti važinėjimą be saugos diržų – žmonės gi taip daro, jų teisė pasirinkti!

    Mano antrai pusei besilaukiant irgi nebuvo jokių rizikos veiksnių, o gimdymas buvo sunkus ir prisireikė skubios medikų pagalbos. Tokia pagalba nebus prieinama žmonėms, nusprendusiems, kad jie sugeba įvertinti riziką nė velnio to neišmanydami.

    Uždrausta alkoholio reklama Lietuvoje paliks tik tokius žurnalus

    Kai kurios parduotuvės (pvz. Maksima) atsisako pardavinėti užsienio žurnalus su išplėštais puslapiais, kuriuose buvo reklamuojamas alkoholis.

    Tai reiškia, kad žmonės turės mažiau pasirinkimo ir bent jau dalis jų skaitys „puikius“ lietuviškus žurnalus, pavaizduotus LRT reportaže:

    Žurnalai

    Tokius kaip: „Vedos“, „Būrėja“, „Ko tau nepasako gydytojai“, „Prognozės 2018“, „Magija“, „Raktas“.

    Apmaudu, bet mokslinio raštingumo, su tokia spauda mes tikrai nepagerinsime 🙁

    Buitinis rasizmas

    Pasak K. Normantaitės, jeigu R. Juknevičienė prieš skelbdama komentarą būtų pasidomėjusi viešai prieinamais tyrimais, žmogaus teisių organizacijų išvadomis, ji būtų sužinojusi, kad nors 45 proc. benamių JAV yra juodaodžiai ar ispanų kilmės asmenys, tai yra ne asmeninio pasirinkimo, o skurdo padarinys. Rasinė segregacija, diskriminacija darbo rinkoje ir kitose gyvenimo srityse užkerta kelią nemažai daliai amerikiečių siekti išsilavinimo ar gauti gerai apmokamą darbą bei socialines garantijas. Negana to, didelė benamių dalis yra karo veteranai, kuriems sugrįžus iš tarnybos nebuvo suteiktos socialinės garantijos, ir jie iki šiol kenčia nuo potrauminio streso sindromo.

    „Tai yra ne „politkorektiškumo“ trūkumo, o neįsigilinimo į rimtas žmogaus teisių problemas atvejis. Benamystės įvardijimas gyvenimo būdu, kuris „patinka“ ir bendresne prasme kalbant apie rimtas socialines ir žmogaus teisių buvo neapgalvotas ir nejautrus, todėl ir sulaukė atitinkamos visuomenės reakcijos“, – dėstė K. Normantaitė.

    Tas pats, jos aiškinimu, pasakytina ir apie A. Tapino minėtą Briuselio atvejį: atlikti tyrimai rodo, kad integracijos strategijų trūkumas veda prie padidinto jaunimo, ypač priklausančio etninėms mažumoms, marginalizavimo ir radikalizavimo. K. Normantaitės aiškinimu, tai yra realios problemos, prie kurių sprendimo nuomonės formuotojai ir sprendimų priėmėjai galėtų realiai prisidėti. Būtent to, o ne naujų rasizmo apraiškų, visuomenė iš jų tikisi.

    (Pagal delfi)

    Prezidentė prieš eutanaziją

    D.Grybauskaitė sako, kad klausimas apie galimą eutanazijos įteisinimą kol kas neturėtų būti keliamas – vietoje to didžiausią dėmesį reikėtų skirti būtent žmonių slaugymui, kad jie „24 valandas per parą žmogus jaustųsi esantis šeimoje“.

    „Kai bus tokios sąlygos, manau, kad tokių skaudesnių klausimų apie prievartinį išėjimą, ko gero, ir nekils“, – sakė ji.

    (Pagal Kauno Diena)

    Priminimai prezidentei

    • Eutanazija – savanoriška, o ne prievartinė
    • Sudėtingas problemas reikia spręsti įvairiais būdais
    • Ne visi kenčiantys nori būti beprasmiškai slaugomi

    Agnė Širinskienė: „Siekiau parodyti, kad ligos nėra Dievo bausmė“

    Rašėme, kad A. Širinskienė yra vienas netinkamiausių žmonių  būti Seimo sveikatos reikalų komiteto vadove.

    Tačiau Lietuvos rytas skelbia straipsnelį, kuris rodo, kad jos netinkamumas pareigmos yra ne 11 balų iš 10, o tik 10 balų iš 10:

    Vienintelis dalykas, kur ji kalba aptakiai ir gali būti interpretuojama keliaisi skirtingais būdais:

    – Dar vienas diskusinis klausimas – netradicinė medicina. Sulauksime jos reglamentavimo?

    – Iš tiesų tai labai daug diskusijų keliantis klausimas. Mačiau Sveikatos apsaugos ministerijoje parengtą įstatymo projektą, kuris anksčiau ar vėliau pasirodys Seime. Be abejo, daug klausimų kelia tai, kad netradicinei medicinai nėra keliami mokslo reikalavimai, nėra įrodinėjimo lygmens. Tad, viena vertus, mes negalime naudoti tų tradicinės medicinos sąvokų sureguliavimui, bet, antra vertus, turime apsaugoti pacientus, kurie kreipiasi dėl tokių sveikatos priežiūros paslaugų, pareiškia savo valią jas pasirinkti. Manau, kad tiesiog mums reikia surasti pusiausvyrą tarp pacientų interesų ir jų laisvės pasirinkti paslaugą bei sureguliavimo, kuris turi būti.

    Medicina turi būti reguliuojama vienodai. Jeigu tyrimai rodo, kad tam tikri medicinos būdai yra neefektyvūs, tai nereiškia, jog juos galima pavadinti „alternatyvia medicina“ ir netaikyti praktiškai jokių teisingos informacijos pateikimo, efektyvumo ir saugumo reikalavimų.

    Informuotam paciento pasirinkimui reikalingas ne tik pasirinkimas, bet ir teisinga ir išsami informacija.

    Nepasisekė mums su rinkėjais ir išrinkta valdžia

    Kol dėmesį kausto „valstiečiai“, priminsiu, kad valdžioje pasiliko ir kitų kovotojų prieš žmonių teises ir laisves. Pvz. Rimantas Jonas Dagys skelbia ir tai, kad nesupranta tolerancijos sąvokos, ir tai, kad jam kliūna žmonių teisė nesikankinti, ir tai, kad jam kliūna moterų teisė į savo reprodukcijos organų kontrolę ir kad jam vietoj to labai svarbu ginti neegzistuojančių asmenų teises, ir kad jam labai svarbu, kad būtų leidžiama skleisti senovinėmis pasakomis grįstus prietarus ir stereotipus, nesvaru, kad tie stereoptipai ir draudimai kenkia realiems žmonėms ir netgi tada, kai niekas jų nenori klausytis:

    Štai ES kūrėsi valstybių pagarbos viena kitai pagrindu, jos jėga buvo sugebėjimas kūrybingai, lanksčiai išnaudoti esančią ekonominę, kultūrinę įvairovę solidariai sprendžiant visiems svarbius klausimus. Deja, kuo toliau ES institucijų veikla tampa savitikslė, besistengianti visus „suvienodinti“.

    Vakarų visuomenė buvo kuriama krikščioniškų vertybių pagrindu – pagarba žmogaus orumui, šeimai ir gyvybei. Kas gi mėginama įteisinti dabar? Esame prieš mirties bausmę nusikaltusiems ir įteisiname vis mažiau varžomą eutanaziją ne tik ligoniams, seneliams, bet ir vaikams, ir atimame teisę gyventi pradėtiems, dar nieko nenusikaltusiems sūnums ir dukroms…

    Vietoje pagarbos vienas kitam vartojame sąvoką – tolerancija, kurią dažnas supranta kaip toleravimą blogų dalykų. Giname moterų teisę nuogoms protestuoti prieš jas erzinančius dalykus ir neleidžiame vaikščioti po rūbais pasislėpusioms musulmonų moterims… Pasisakome už galimybę liberaliai reikšti savo nuomonę ir draudimą Bažnyčiai viešai išsakyti savąją, užmirštant, kad Bažnyčia – tai ne pastatai ir vyskupai, bet visi tikintys laisvi piliečiai…

    (Pagal delfi.lt)

    Sveikatos reikalų komiteto vadovės A. Širinskienės pozicija atitinka Bažnyčios, o ne sveikatos specialistų poziciją

    0b98abbdd9ea2d54197986981804950f.jpgBuvęs sveikatos apsaugos ministras, politikas Algis Čaplikas tv3.lt nurodė, kad išrinktoji Sveikatos reikalų komiteto vadovė Agnė Širinskienė yra fundamentalistė – jos pažiūros, pašnekovo teigimu, yra radikaliai katalikiškos.

    „Man teko su ja susidurti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimo metu. Jos radikali pozicija dažniausiai atitinka ne sveikatos specialistų poziciją, o Bažnyčios poziciją. Pati sveikatos apsaugos sritis yra ne tik pagalbinis apvaisinimas ar pasaulėžiūros klausimai. Tai yra visa sistema, kuri valstybei kainuoja labai didelius pinigus, ir ten reikalingi protingi ekonomikos sprendimai, kartais nieko bendro su medicina ar sveikatos sistema neturintys. Kaip jai seksis, parodys gyvenimas. Žmogus yra rinktas Seimo narys“, – kalbėjo A. Čaplikas.

    Pasak jo, tai, kad A. Širinskienė yra humanitarinių mokslų daktarė, universitetuose dėstanti moralės teologiją ir bioetiką, netrukdo jai eiti Svekatos reikalų komiteto vadovės pareigas. A. Čaplikas pažymi, kad komitetų vadovai neturi būti siauros srities specialistai.

    „Kaip jai pavyks derinti interesus, kokie protingi sprendimai gims, parodys laikas. Ji užima radikalią Bažnyčios poziciją pasaulėžiūriniais klausimais: pagalbinio apvaisinimo, abortų, lytinio švietimo, Stambulo deklaracijos, švietimo mokyklose. Šie klausimai nesusiję su sveikata, bet manau, kad gyvenimas ją privers grįžti prie sveikatos sistemos, nes komitetas turės rūpintis visa sistema, o tai yra daugiau negu vien tai“ , – sakė A. Čaplikas.

    A. Širinskienė yra Lietuvos teisės pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės instituto docentė.Vilniaus pedagoginiame universitete ji dėstė moralės teologiją ir bioetiką, dirbo „VŠĮ Gyvenimo ir tikėjimo institute“.

    (Pagal TV3)

    Naujienas apie A. Širinskienę sekite čia.